Dovanojama Mišrūnė

Jis lauke kenčia
ne tik šaltį, bet ir užgauliojimus. Viskas prasidėjo dar tada kai buvo šilta. Prie
vieno iš darbovietės objektų atšliaužė leisgyvis, išsekęs katinėlis. Ne laukinis, žmonių jis visai
nebijojo, priešingai- buvo panašu jog jo kelionės tikslas ir buvo rasti
žmones...

Galima daryti
prielaidą, jog juo šeimininkai bandė atsikratė pačiu žiauriausiu būdu- išvežė
nuo namų giliai į mišką ir paliko medžių labirinte kovoti už save. Naminiai
gyvūnai palikti miškuose (jei nesugeba ištrūkti) dažnai miršta jau pirmąją savaitę.
Jie tampa laukinių plėšrūnų aukomis. Šiam katinėliui pasisekė, nes jis
nepasidavė, ieškojo, ir rado žmonės, kurie, manė, jam padės.

Iš pradžių taip
ir buvo. Katinėlį, kurį objekto darbuotojai praminė išdidžiai- Majoru, prikėlė
naujam gyvenimui: ištraukė erkes, netgi „nukirminavo“, išnaikino blusas,
patyliukais trumpam net įsileisdavo vidun, bet... Keičiantis pamainoms,
darbuotojams, atsirado tokių, kuriuos pradėjo erzinti Majoro egzistavimas. Bet tikriausiai
ignoruoti tą, kuris erzina žmonėms lengva tik tada kai jaučia lygias jėgas. O
dabar- Majoras tik katinas, mažas atėjūnas iš miško, kuris niekam nepasiskųs,
neapsigins, o svarbiausia, kad ir priluptas, jis vistiek grįš į savo varganą
dėžutę pastatytą lauke prie pat savo skriaudiko akių ir tikėsis neužkliūti. O
užklius vėl ir vėl, nes skriaudikas šį nuolankų gestą vertins kaip įkyrumo
ženklą. O Majoras kentės, aišku atleis, ir jo apleistą gyvenimą darys šviesesnį
tik mintis, kad štai, pamainos kažkada pasikeičia, o ten juk yra ir jo draugų,
kurie pašeria, kartais net paglosto.

Ar katinėlis,
kuris kartą jau buvo išduotas savo artimiausių žmonių nusipelnė ir toliau
likusį gyvenimą būti tik tas, kuris trukdo? Ne todėl kad jis blogas, o todėl,
kad gyvenimas vis taip durnai kostosi ir nubloškia tarp piktų žmonių...

O gal dar ne vėlu
kažką pakeisti? Deja, ten dirbančių žmonių nepakeisim, bet galbūt galime
surasti Majorui saugią vietą, kur jis pagaliau galėtų būti mylimas draugas, ar
bent jau tiesiog... Nebūti skriaudžiamas? Jis labai meilus žmogui, tikrai dar
ne senukas (amžių patikslintų veterinarai).

Mieli žmonės,
kurie galbūt šiuo metu ieškote augintinio (o gal ir neieškote, bet turite
galimybę jį auginti), tiesiog žinokite, kad priglaudę Majorą, Jūs tikriausiai
išgelbėsite jam gyvybę. Jei tik galite padėti, skambinkite jo likimu
besirūpinančiam žmogui 8 624 70023 (Vilnius)!


http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/37119
„Naminukai“ VšĮ
http://www.naminukai.org

Veislė:	Mišrūnė
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@naminukai.org
Telefono nr.:	862470023

Nuotraukos