Bone
Mice
Dovanojama Mišrūnė
Paskelbta: 2015-03-17 12:23:26 Peržiūrėta: 966
(Skelbimas negalioja)
PAŽADAI ANT VANDENS RAŠYTI, deja, pas
mus, draugijoje, palikta gyvybė – tikra! Kisa, kurios toks vardas
įrašytas gyvūnėlio pase, pas mus pateko 2014 m. birželio 18 d., kai jai
buvo 12 metų. Šiuo metu, kaip visi supranta, jai – jau 13 metų. Amžius,
kurio pirmąja jaunyste nepavadinsi. Amžius, kai gyvūnui reikalinga
ypatinga žmogaus-šeimininko meilė, globa ir priežiūra. Amžius, kai
tokiam gyvūnui naujus šeimininkus ir namus surasti labai sunku.
Kisa yra nepaprasta katė. Ji – Siamo veislės, kuriai išskirtinai
reikalingas žmogus ir jo dėmesys ir kuriai dažniausiai visiškai
nepatinka kitų augintinių kompanija. Moteris, kuri, kaip vėliau
sužinojome, yra katės tikrosios šeimininkės motina, vežė į „prieglaudą“.
Iš Telšių ji vežė į bet kokią prieglaudą, kokią tik ras. Mat girdėjo,
kad Mažeikiuose tokia yra. Žinoma, kaip dažniausiai nutinka, nei
pasiskambinusi, nei susitarusi, nei pasiteiravusi, kur veža. O vežė ji
katę į Žiogaičius – mirties įstaigą. Matyt Kisa turi stiprų katinišką
angelą sargą, nes tik per laimingą atsitiktinumą ji nepateko ant mirties
stalo, o pateko pas mus. Katytę šeimininkės motina atvežė tiesiai į
savanorės namus, todėl buvo proga ir didelį moralą dėl visiškos
neatsakomybės „nuskaityti“ (mat naminei tokio amžiaus katei jokioje
prieglaudoje nėra vieta), ir pabendrauti su žmogumi. Kol
pildėme augintinio atidavimo aktą, sužinojome, kad Kisa priklauso moters
dukteriai, kuri yra garsi muzikantė ir gyvena Italijoje. Katytę ji buvo
pasiėmusi su savimi į Italiją (todėl savaime suprantama, kad ši
keturkojė turi ir pasą, ir mikroschemą, ir visus būtinus skiepus). Deja,
pasirodė, kad dukters vyras yra alergiškas katėms, todėl Kisa buvo
grąžinta į Lietuvą (neaišku, kodėl katytei nebuvo galima surasti namų
pačioje Italijoje, bet tai jau nebesvarbu). Kaip teigė moteris, vienas
žmogus ją pavedė, nes pažadėjo priimti katę pas save, palaikė kelias
dienas ir grąžino atgal, Todėl ji nusprendusi dukters augintinę atiduoti
į prieglaudą, nes pati laikyti neturi galimybių. Ponia buvo labai
maloni ir net kelis kartus garsiai PATVIRTINO: kas tik mano katytę
priims, aš iki gyvo galvos ją išlaikysiu (pirksiu maistą ir kraiką),
tarsi norėdama prieš savo draugę, su kuria atvyko atiduoti katę „į
prieglaudą“, pasiteisinti ar parodyti savo atsakingumą / gerumą. Pirksiu
/ atvešiu kiekvieną mėnesį. Kaip visi globėjai žino, tokio amžiaus
katei ir su tokiu pažadu sunkoka rasti namus. Tiesa, moteris Kisą atvežė
su kraiteliu – šiek tiek konservų, prie kurių katė nė nesiartino, nes
paprasčiausiai tokių neėda, ir sausuoju pašaru, kurio taip pat nė iš
tolo nesusižavėjo, mat tokio nė jos dantys neįkirstų, ir maišeliu
kraiko. Taip pat moteris paliko šiek tiek pinigų, kurie buvo išleisti
Kisai per pirmąjį vizitą pas veterinarą. O ten apsilankyti buvome
priversti po savaitės... Kisa atsidūrusi tarp draugijos
globotinių, tik susitraukė, susigūžė kampelyje ir iš ten nesijudino nė
per milimetrą. Buvo graudu žiūrėti į kenčiantį gyvūną. Jos paklaikusios
akys, bėgiojo nuo vieno mūsų globotinio prie kito, ir tarsi rėkte rėkė:
– Ką aš čia veikiu? Ką tie žvėrys kartu su manimi veikia? Kur mano
žmogus? Nereikia man jūsų maisto, nereikia man viso šito! Traukite
greičiau mane iš čia, aš noriu namo! Deja, Kisos namai jau buvo
tik draugija. Katė visiškai nieko neėdė kelias paras, buvo apatiška ir
galiausiai susirgo depresija. Teko ją pasiimti savanorei į namus,
maitinti per prievartą paštetu, kad nors kiek atstatytų jėgas. Labai
mažais žingsneliais Kisos savijauta gerėjo, ėmė pasitikėti šalia esančiu
žmogumi. Parodė savo švelnų charakterį. Katytė labai meili, labai myli
žmogų, labai mėgsta glaustynes, apkabinimus. Ir kaip buvo galima
atiduoti tokį meilų padarą į nežinią? Maloningoji ponia,
atidavusi draugijai katytę, dingo iki lapkričio mėnesio. Žinoma, nei
maisto atvežė, nei paaukojo pinigų, kad būtų galima nupirkti Kisai visų
reikalingų reikmenų ir pašaro. Lapkričio mėnesį ji turbūt „nubudo“ ir
paskambino pasiteirauti, kaip jos Kisa. Pasakėme, kad gyva, kad gyvena
dar pas draugijos savanorę, kad ilgą laiką sirgo depresija, kad to
maisto, kurį atvežė, ji nė neketino ėsti (jai toks ir netinka pagal
burnos būklę), kad dar nepadovanojome, nes tokio amžiaus katei rasti
namus sunku. Maloningoji ponia labai susigraudino ir sakė, kad būtinai
netrukus mus aplankys ir atveš maisto katytei. Kaip suprantate, GRAŽIAIS
PAŽADAIS PRAGARAS GRĮSTAS arba PAŽADAI KAIP SAPNE REGINIAI ir jų turbūt
tesėti nereikia. Taigi, maloningosios ponios Kisa laukia dar iki šios
dienos. Tikroji šeimininkė niekada net internetu nepaklausė, kaip
laikosi jos Kisa („Facebook“ profilis tikrai yra). O gal ji net nežino,
kad mama jos augintinę atidavė į „prieglaudą“? Dar iki šios dienos Kisa
laukia ir naujų šeimininkų savanorės namuose, nes kitų keturkojų
kompanija jai iškart sukelia depresiją. Kisos mityba yra
išskirtinė. Ji neėda bet ko, geriau badaus, bet neės. Pripažįsta tik
„Royal Canin“ mažiukų kačiukų sausąjį pašarą ir dviejų rūšių paštetų
konservukus („Gournmet“ ir „Athena“), dar kartais pasigardžiuoja
„Kitekat“ veršienos paketėliais. Be galo išranki katė. Draugijai katytės
išlaikymas tikrai kainuoja nemažus pinigus. Katytė Kisa labai norėtų
paprašyti mūsų draugų ir siamukų mylėtojų paaukoti jai taip gyvybiškai
reikalingų konservukų arba paketėlių maisto. Jei negalite patys jos
aplankyti su lauktuvėmis, galite jai padėti pervesdami lėšų tokiems
konservukams pirkti į banko sąskaitą arba "PayPal paskyrą. Jei turite
klausimų arba norėtumėte "įsikatinti" Kisą, skambinkite telefonu +370
699 81662, arba rašykite el. paštu info@mazeikiugyvunai.lt. PASIDALINKITE SKELBIMU, GALBŪT KAM NORS KRIS ŠI BRANDI SIAMUKĖ Į AKĮ IR NORĖS SUTEIKTI JAI ŠILUMĄ IR NAUJUS NAMUS. Gavėjas: Mažeikių gyvūnų globos draugija Sąsk. Nr. LT 41 7300 0101 2453 5678 Paramos gavėjo kodas: 302551425 Paskirtis: Siamukei Kisai. „PayPal“ paskyra: mazeikiuggd@gmail.com į kurią galima pervesti auką. Arba tiesiog paaukoti į aukų dėžutes, kurios yra: Sauliaus Petrausko smulkių gyvūnų klinikoje Ventos g. 23, Mažeikiai Ekologiškų prekių parduotuvėje „Dvi širdys“ Skuodo g. 1, Mažeikiai (PC „Iki“) Ten yra ir aukų rinkimo krepšys, į kurį galite įdėti nupirktą kraiką, maistą ar kitus aukojamus daiktus. Veterinarijos vaistinėje Naftininkų g. 56-1, Mažeikiai (Netoli Mažeikių turgelio) Veterinarinių prekių parduotuvėje, esančioje PC „Iki“ Žemaitijos g. 51/Sedos g. 18, Mažeikiai
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/40380
Mažeikių gyvūnų globos draugija
http://mazeikiugyvunai.lt
mus, draugijoje, palikta gyvybė – tikra! Kisa, kurios toks vardas
įrašytas gyvūnėlio pase, pas mus pateko 2014 m. birželio 18 d., kai jai
buvo 12 metų. Šiuo metu, kaip visi supranta, jai – jau 13 metų. Amžius,
kurio pirmąja jaunyste nepavadinsi. Amžius, kai gyvūnui reikalinga
ypatinga žmogaus-šeimininko meilė, globa ir priežiūra. Amžius, kai
tokiam gyvūnui naujus šeimininkus ir namus surasti labai sunku.
Kisa yra nepaprasta katė. Ji – Siamo veislės, kuriai išskirtinai
reikalingas žmogus ir jo dėmesys ir kuriai dažniausiai visiškai
nepatinka kitų augintinių kompanija. Moteris, kuri, kaip vėliau
sužinojome, yra katės tikrosios šeimininkės motina, vežė į „prieglaudą“.
Iš Telšių ji vežė į bet kokią prieglaudą, kokią tik ras. Mat girdėjo,
kad Mažeikiuose tokia yra. Žinoma, kaip dažniausiai nutinka, nei
pasiskambinusi, nei susitarusi, nei pasiteiravusi, kur veža. O vežė ji
katę į Žiogaičius – mirties įstaigą. Matyt Kisa turi stiprų katinišką
angelą sargą, nes tik per laimingą atsitiktinumą ji nepateko ant mirties
stalo, o pateko pas mus. Katytę šeimininkės motina atvežė tiesiai į
savanorės namus, todėl buvo proga ir didelį moralą dėl visiškos
neatsakomybės „nuskaityti“ (mat naminei tokio amžiaus katei jokioje
prieglaudoje nėra vieta), ir pabendrauti su žmogumi. Kol
pildėme augintinio atidavimo aktą, sužinojome, kad Kisa priklauso moters
dukteriai, kuri yra garsi muzikantė ir gyvena Italijoje. Katytę ji buvo
pasiėmusi su savimi į Italiją (todėl savaime suprantama, kad ši
keturkojė turi ir pasą, ir mikroschemą, ir visus būtinus skiepus). Deja,
pasirodė, kad dukters vyras yra alergiškas katėms, todėl Kisa buvo
grąžinta į Lietuvą (neaišku, kodėl katytei nebuvo galima surasti namų
pačioje Italijoje, bet tai jau nebesvarbu). Kaip teigė moteris, vienas
žmogus ją pavedė, nes pažadėjo priimti katę pas save, palaikė kelias
dienas ir grąžino atgal, Todėl ji nusprendusi dukters augintinę atiduoti
į prieglaudą, nes pati laikyti neturi galimybių. Ponia buvo labai
maloni ir net kelis kartus garsiai PATVIRTINO: kas tik mano katytę
priims, aš iki gyvo galvos ją išlaikysiu (pirksiu maistą ir kraiką),
tarsi norėdama prieš savo draugę, su kuria atvyko atiduoti katę „į
prieglaudą“, pasiteisinti ar parodyti savo atsakingumą / gerumą. Pirksiu
/ atvešiu kiekvieną mėnesį. Kaip visi globėjai žino, tokio amžiaus
katei ir su tokiu pažadu sunkoka rasti namus. Tiesa, moteris Kisą atvežė
su kraiteliu – šiek tiek konservų, prie kurių katė nė nesiartino, nes
paprasčiausiai tokių neėda, ir sausuoju pašaru, kurio taip pat nė iš
tolo nesusižavėjo, mat tokio nė jos dantys neįkirstų, ir maišeliu
kraiko. Taip pat moteris paliko šiek tiek pinigų, kurie buvo išleisti
Kisai per pirmąjį vizitą pas veterinarą. O ten apsilankyti buvome
priversti po savaitės... Kisa atsidūrusi tarp draugijos
globotinių, tik susitraukė, susigūžė kampelyje ir iš ten nesijudino nė
per milimetrą. Buvo graudu žiūrėti į kenčiantį gyvūną. Jos paklaikusios
akys, bėgiojo nuo vieno mūsų globotinio prie kito, ir tarsi rėkte rėkė:
– Ką aš čia veikiu? Ką tie žvėrys kartu su manimi veikia? Kur mano
žmogus? Nereikia man jūsų maisto, nereikia man viso šito! Traukite
greičiau mane iš čia, aš noriu namo! Deja, Kisos namai jau buvo
tik draugija. Katė visiškai nieko neėdė kelias paras, buvo apatiška ir
galiausiai susirgo depresija. Teko ją pasiimti savanorei į namus,
maitinti per prievartą paštetu, kad nors kiek atstatytų jėgas. Labai
mažais žingsneliais Kisos savijauta gerėjo, ėmė pasitikėti šalia esančiu
žmogumi. Parodė savo švelnų charakterį. Katytė labai meili, labai myli
žmogų, labai mėgsta glaustynes, apkabinimus. Ir kaip buvo galima
atiduoti tokį meilų padarą į nežinią? Maloningoji ponia,
atidavusi draugijai katytę, dingo iki lapkričio mėnesio. Žinoma, nei
maisto atvežė, nei paaukojo pinigų, kad būtų galima nupirkti Kisai visų
reikalingų reikmenų ir pašaro. Lapkričio mėnesį ji turbūt „nubudo“ ir
paskambino pasiteirauti, kaip jos Kisa. Pasakėme, kad gyva, kad gyvena
dar pas draugijos savanorę, kad ilgą laiką sirgo depresija, kad to
maisto, kurį atvežė, ji nė neketino ėsti (jai toks ir netinka pagal
burnos būklę), kad dar nepadovanojome, nes tokio amžiaus katei rasti
namus sunku. Maloningoji ponia labai susigraudino ir sakė, kad būtinai
netrukus mus aplankys ir atveš maisto katytei. Kaip suprantate, GRAŽIAIS
PAŽADAIS PRAGARAS GRĮSTAS arba PAŽADAI KAIP SAPNE REGINIAI ir jų turbūt
tesėti nereikia. Taigi, maloningosios ponios Kisa laukia dar iki šios
dienos. Tikroji šeimininkė niekada net internetu nepaklausė, kaip
laikosi jos Kisa („Facebook“ profilis tikrai yra). O gal ji net nežino,
kad mama jos augintinę atidavė į „prieglaudą“? Dar iki šios dienos Kisa
laukia ir naujų šeimininkų savanorės namuose, nes kitų keturkojų
kompanija jai iškart sukelia depresiją. Kisos mityba yra
išskirtinė. Ji neėda bet ko, geriau badaus, bet neės. Pripažįsta tik
„Royal Canin“ mažiukų kačiukų sausąjį pašarą ir dviejų rūšių paštetų
konservukus („Gournmet“ ir „Athena“), dar kartais pasigardžiuoja
„Kitekat“ veršienos paketėliais. Be galo išranki katė. Draugijai katytės
išlaikymas tikrai kainuoja nemažus pinigus. Katytė Kisa labai norėtų
paprašyti mūsų draugų ir siamukų mylėtojų paaukoti jai taip gyvybiškai
reikalingų konservukų arba paketėlių maisto. Jei negalite patys jos
aplankyti su lauktuvėmis, galite jai padėti pervesdami lėšų tokiems
konservukams pirkti į banko sąskaitą arba "PayPal paskyrą. Jei turite
klausimų arba norėtumėte "įsikatinti" Kisą, skambinkite telefonu +370
699 81662, arba rašykite el. paštu info@mazeikiugyvunai.lt. PASIDALINKITE SKELBIMU, GALBŪT KAM NORS KRIS ŠI BRANDI SIAMUKĖ Į AKĮ IR NORĖS SUTEIKTI JAI ŠILUMĄ IR NAUJUS NAMUS. Gavėjas: Mažeikių gyvūnų globos draugija Sąsk. Nr. LT 41 7300 0101 2453 5678 Paramos gavėjo kodas: 302551425 Paskirtis: Siamukei Kisai. „PayPal“ paskyra: mazeikiuggd@gmail.com į kurią galima pervesti auką. Arba tiesiog paaukoti į aukų dėžutes, kurios yra: Sauliaus Petrausko smulkių gyvūnų klinikoje Ventos g. 23, Mažeikiai Ekologiškų prekių parduotuvėje „Dvi širdys“ Skuodo g. 1, Mažeikiai (PC „Iki“) Ten yra ir aukų rinkimo krepšys, į kurį galite įdėti nupirktą kraiką, maistą ar kitus aukojamus daiktus. Veterinarijos vaistinėje Naftininkų g. 56-1, Mažeikiai (Netoli Mažeikių turgelio) Veterinarinių prekių parduotuvėje, esančioje PC „Iki“ Žemaitijos g. 51/Sedos g. 18, Mažeikiai
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/40380
Mažeikių gyvūnų globos draugija
http://mazeikiugyvunai.lt
|
| Veislė: | Mišrūnė |
| Miestas: | Visi |
| El. paštas: | info@mazeikiugyvunai.lt |
| Telefono nr.: | 869981662 |
Nuotraukos
|
|
|
|
|
