Dovanojama Mišrūnė

Kodėl rašant Dalmantino
istoriją negaliu apsieiti be liūdesio gaidelės? Pamėginsiu atsakyti. Va toks keistas
neteisybės gumuliukas gerklėje galvojant apie jį. Ir apie kitus, panašius į
jį...

Dalmantinas „Naminukų“
globoje atsirado vos gimęs (su mamyte, ir visa šeimynėle). Būdamas maždaug 2
mėn. surado namus, tačiau po kelių dienų buvo grąžintas, nes jo nenorėjo
priimti tuose namuose gyvenanti dar viena katė. Dabar Dalmantinui 6 mėn. ir
savo gražiausią gyvenimo laikotarpį jis praleido prieglaudos narve. Savo pasiekimais,
išgalvotais laimėjimais ir augančiomis letenėlėmis džiaugėsi jis pats.

Jis niekada
neatrodo liūdnas, tik amžinai sunerimęs, nenustygstantis vietoje, lyg viduje jaustų,
kad turi būt kažkas daugiau, bet jo gyvenime nėra. Todėl nepailsdamas ieško ir
ieško: už kraiko dėžučių, svetimuose guoliuose, tarp narvų, vandens
dubenėliuose, kažkur turi būti... Bet nėra.

Nors grožis-
subjektyvus dalykas, tačiau kaip tyčia (juk ne sutapimas), kad vienas katinėlis
yra gražus visiems, o kitas- vienetams. Taip, Dalmantinas nėra gražiausias
prieglaudos katinėlis, iš snukučio toks šiek tiek „boksininkas“ su
šikšnosparnio ausytėm, ir žvilgsnis (tiesiai šviesiai)- mažo chuligano. Tačiau
kaip stipriai jis myli žmones! Ne, katinai jam ne autoritetas ir net ne visai
draugai. Juokaujame, kad šis paauglys laiko baimėje mūsų visą katinų komuną, „strojina“
net trigubai didesnius už save. Visi žaidimai kitų katinų atžvilgiu- karinės
pratybos. Žmonių atžvilgiu- meilė. Taip, jis moka „pastovėti“ už save, galbūt
ne visai „lengvas“, pašėlęs, smalsus, nuotykių ieškotojas, provokatorius,
tikras paauglys, į kurį sunku žiūrėti be šypsenos. Tik tą šypseną kažkaip
nejučia pakeičia skaudus dilgtelėjimas viduje kai jis prisiglaudžia prie kojų,
kai seka kiekvieną žingsnį kol tvarkai jų kambarį, kai nenori paleist, tarsi godžiai
valgo tas kelias valandas kai mato žmogų. Ir kai išeini iš kambario už durų
lieka tos dvi geltonos akys prigludusios prie stiklo. Ir būna ten iki pat kol
užgesini šviesą. O gal ir po to...

Nežinau, man
tikrai sunku toliau apie jį rašyti. Tiesiog prašau, pastebėkit jį: paprastą, neprašmatnų,
išdykusį, tačiau pilną meilės. Dalmantinas tvarkingai naudojasi kraiku,
skiepytas, netrukus bus kastruotas.

Jei galite
padovanoti jam namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)!


http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/57527
„Naminukai“ VšĮ
http://www.naminukai.org

Veislė:	Mišrūnė
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@naminukai.org
Telefono nr.:	864830077

Nuotraukos