Bone
Mice
Dovanojama Mišrūnė
Paskelbta: 2010-06-15 19:40:05 Peržiūrėta: 932
(Skelbimas negalioja)
Leiskite prisistatyti – RUMPEL von STILZCHEN nuo Belmonto krioklių. Galite paklausti, kodėl toks keistas mano vardas. Tiesiog „das Rumpelstielzchen“ vokiečių kalboje reiškia nykštuką, o aš tikrai nebuvau už jį didesnis, kai geras diedulis rado mane prie kelio ir, įsidėjęs į kepurę, nešė paleisti į krūmus prie Vilneles, kad manęs mažulyčio nesuvažinėtų mašinos. Tuo metu pro šalį pasivaikščioti savo šeimininkes vedėsi dėdė Lakis (taip, taip, tas pats iš „LESĖS“ labdaros renginio 8-os nuotraukos pažįstamas keturkojis). Kadangi jis pats kažkada buvo pamestinukas, dabar jau treti metai turintis namus su sodu ir kiemu, tai negalėjo ramiai praeiti pro mane, nors aš tyliai sėdėjau toj kepurėj… Greitai buvau perkraustytas, šiltai supakuotas į jaunosios šeimininkes megztuką, ir, kaip koks karalaitis, 3 km nešamas ant rankų į šiltus namus, kad netektų valkatauti Vilnelės pakrantėse.
Namuose iš karto ėmiau ieškoti mamytės ir visa gerkle pareikalavau maisto. Šeimininkės išsigando, kad aš pats gal dar nemokėsiu savarankiškai valgyti, tad pasiūlė man pienuko iš švirkšto. Kaip viskas skanu, kai esi alkanas! Vėliau dar užkandau vištienos ir vėl atsigėriau, o tada man būtinai prisireikė į tualetą. Man, kaip tikram kūdikėliui, buvo patiestas pampersiukas, tai pirmą kartą ant jo ir pasisiojau. Gerai, kad tuose namuose gyvena daugiau kačių giminės atstovų, tad MANO kambaryje (taip, taip, turiu savo personalinį kambarį, nes dar nesiskiepijau nuo mažiems katukams pavojingų ligų. Na, bet kur gi aš galėjau tai padaryti? Gal, sakysit, prie Vilnelės?) staiga atsirado gražus žalias kačių tualetas. Į jį nukeliavo mano apsisioto pamperso gabaliukas, o jo kvapas man padėjo greitai suprasti, kur reikia atlikti visus gamtinius reikaliukus (čia turiu Jums sąžiningai prisipažinti, kad vis dėlto vieną kartą pavariau sisiuką ant šeimininkės lovos kampo, bet tai atsitiko pirmą mano gyvenimo šiuose namuose parą, kai dar nebuvau ištyrinėjęs savo kambario ir nespėjau nulėkti iki tualeto, mano mažą šlapimo pūslytę žiauriai spaudžiant didžiuliam išgerto pienuko kiekiui).
Taigi, sekmadieni suėjo savaitė nuo tos dienos, kai aš gyvenu namuose prie Vilnelės. Per tą laiką ūgtelėjau ir išdrąsėjau. Visą dieną daug žaidžiu su pelėmis, siūlų kamuoliukais, popieriukais, gumytėm ir t. t., tad naktį miegu kaip negyvas savo didelėje lovoje ir dar priimu šeimininkę kartu (na, dėl viso pikto, jei man ko nors prireiktų?). Girdėjau šeimininkes kalbant, kad man greitai duos kažkokiu vaistuku nuo kirmėlių, o paskui net teks keliauti pas veterinarą skiepytis. Nelabai suprantu, kas tai yra, bet dabar manęs aplankyti kasdien užeina šeimininkių katinas dėdė Vincas, tai jis man katinų kalba paaiškino, kad taip rūpinamasi mano sveikata, o be to, tada galėsiu keliauti pas naujus šeimininkus, kurių jau dabar pradedu dairytis. (Galėčiau likti ir šiuose namuose, kuriuose jau gyvena dėdė Lakis, dėdė Vincas, labai į mane panaši, tik jau suaugusi teta Konkolija ir teta Colytė, bet juk kiekvienam norisi būti pirmuoju).
Na, sakykite, argi aš ne gražuolis katinaitis? Augu kaip ant mielių, tad vienas kambarys man jau darosi ankštokas. Gal kas norėtų pasiūlyti man savo butą ir daug, daug meilės ir šilumos? O gal kas nors turi vietos perteklių dideliuose namuose ir norėtų dalintis jais su manimi? Na, negi aš Jums visai, nė trupinėlio nepatinku? Taip tiesiog NEGALI BŪTI!!!
Nekantriai laukiu Jūsų laiškų :)
O dabar, atleiskite, jau taip į miegą traukia, kad net futbolo rungtynių nebežiūrėsiu…
Namuose iš karto ėmiau ieškoti mamytės ir visa gerkle pareikalavau maisto. Šeimininkės išsigando, kad aš pats gal dar nemokėsiu savarankiškai valgyti, tad pasiūlė man pienuko iš švirkšto. Kaip viskas skanu, kai esi alkanas! Vėliau dar užkandau vištienos ir vėl atsigėriau, o tada man būtinai prisireikė į tualetą. Man, kaip tikram kūdikėliui, buvo patiestas pampersiukas, tai pirmą kartą ant jo ir pasisiojau. Gerai, kad tuose namuose gyvena daugiau kačių giminės atstovų, tad MANO kambaryje (taip, taip, turiu savo personalinį kambarį, nes dar nesiskiepijau nuo mažiems katukams pavojingų ligų. Na, bet kur gi aš galėjau tai padaryti? Gal, sakysit, prie Vilnelės?) staiga atsirado gražus žalias kačių tualetas. Į jį nukeliavo mano apsisioto pamperso gabaliukas, o jo kvapas man padėjo greitai suprasti, kur reikia atlikti visus gamtinius reikaliukus (čia turiu Jums sąžiningai prisipažinti, kad vis dėlto vieną kartą pavariau sisiuką ant šeimininkės lovos kampo, bet tai atsitiko pirmą mano gyvenimo šiuose namuose parą, kai dar nebuvau ištyrinėjęs savo kambario ir nespėjau nulėkti iki tualeto, mano mažą šlapimo pūslytę žiauriai spaudžiant didžiuliam išgerto pienuko kiekiui).
Taigi, sekmadieni suėjo savaitė nuo tos dienos, kai aš gyvenu namuose prie Vilnelės. Per tą laiką ūgtelėjau ir išdrąsėjau. Visą dieną daug žaidžiu su pelėmis, siūlų kamuoliukais, popieriukais, gumytėm ir t. t., tad naktį miegu kaip negyvas savo didelėje lovoje ir dar priimu šeimininkę kartu (na, dėl viso pikto, jei man ko nors prireiktų?). Girdėjau šeimininkes kalbant, kad man greitai duos kažkokiu vaistuku nuo kirmėlių, o paskui net teks keliauti pas veterinarą skiepytis. Nelabai suprantu, kas tai yra, bet dabar manęs aplankyti kasdien užeina šeimininkių katinas dėdė Vincas, tai jis man katinų kalba paaiškino, kad taip rūpinamasi mano sveikata, o be to, tada galėsiu keliauti pas naujus šeimininkus, kurių jau dabar pradedu dairytis. (Galėčiau likti ir šiuose namuose, kuriuose jau gyvena dėdė Lakis, dėdė Vincas, labai į mane panaši, tik jau suaugusi teta Konkolija ir teta Colytė, bet juk kiekvienam norisi būti pirmuoju).
Na, sakykite, argi aš ne gražuolis katinaitis? Augu kaip ant mielių, tad vienas kambarys man jau darosi ankštokas. Gal kas norėtų pasiūlyti man savo butą ir daug, daug meilės ir šilumos? O gal kas nors turi vietos perteklių dideliuose namuose ir norėtų dalintis jais su manimi? Na, negi aš Jums visai, nė trupinėlio nepatinku? Taip tiesiog NEGALI BŪTI!!!
Nekantriai laukiu Jūsų laiškų :)
O dabar, atleiskite, jau taip į miegą traukia, kad net futbolo rungtynių nebežiūrėsiu…
|
| Veislė: | Mišrūnė |
| Amžius: | 2 mėn. |
| Miestas: | Vilnius |
| El. paštas: | asta.radzeviciute@gmail.com |
| Telefono nr.: | 860332591 |
Nuotraukos
|
|
|
|
|
