
Rasta Mišrūnė
Paskelbta: 2013-10-19 16:46:13 Peržiūrėta: 959
(Skelbimas negalioja)
Atvykę sodybon porai savaičių paviešėti, per langą
pastebėjome atsargią, baikščią, mažą rainą katytę, "tikrinančią"
lauke paliktus daiktus. Ji šlubavo ir buvo keistai parietus priekinę kojytę.
Eidama ar bėgdama ji rėmėsi į žemę riešu, o ne letenėle, ir toje vietoje kuria
pasiremiama, nebuvo kailio ir matėsi žaizda. Matėsi, kad judėjimas kelia
vargšei skausmą, bet nepaisant to, ji sugebėjo pievoje gaudyti peles.
Sodyba yra vienkiemis, kuriame nieks negyvena, ir netoliese nėra gyvenvietės ar
kokių konteinerių, kur katytė galėtų prasimanyti sau kitokio maisto, nei kad
susimedžioja pati. Ne iš pirmo karto, tačiau pavyko ją prisivilioti maistu
arčiau. Drąsioji pelių medžiotoja nebuvo mačius žmogaus anksčiau, nes drįsdavo
išlysti iš krūmų ir atbėgti pavalgyt tik man atsitūpus- stačias žmogus mažiukei
atrodė per didelis ir per baisus padaras. Įsidrasinusi, šeriama ir kalbinama,
ji gailiai skūsdavosi savo nelaime. Sodyboje nebūsim labai ilgai, todėl dėja
neturėjau laiko ją prisipratinti labiau. Sugavom su narveliu-spąstais ir
pradėjom jos gydymą. Paaiškėjo, kad katytei 4-5 mėnesiai, ir kad kojytės trauma
jau nešviežia. Blogiausia, kad pažeistas nervas, ir jis niekada neatsistatyts-
vadinas, katytė niekada normaliai nesirems pėdute, o ramstysis pusiau sulenkta
kojyte. Žaizda, esanti riešo išorinėje pusėje, susidarius būtent todėl. Ši
katytė nebegalės būti paleista laukan. Vienintelis būdas apsaugoti koją- apauti
specialų batuką ir pabandyti pripratinti katytę vaikščioti su juo. Jei ji
nesiteiks draugauti su batuku, teks kojytę amputuoti. Labai tikimės, kad
amputacijos neprireiks. Vargšei medžiotojai dabar tikrai nelengva- vizitai pas
veterinarus, tvarsčiai, speciali antkaklė nuo žaizdos laižymo tikrai nepadeda
jai pradėti labiau pasitikėti žmonėmis. Pakalbinus, leidžiasi glostoma ir
laimingai murkia, tačiau vis dar yra baili. Visdėlto pasitikėjimas auga ne
dienom, bet valandom, jei tik yra laiko su ja užsiimti. Šiandien ji jau išdrįso
ateiti pasėdėti ant kelių ir pamurkti, davė kasyt pilvuką, prisiglaudus užsnūdo-
kaip laukinukei, nepilna savaitė iki tokio laimėjimo yra labai trumpas laiko
tarpas, o tai teikia labai daug vilčių, kad ji tikrai taps miela namine katyte.
Artėja atostogų pabaiga, ir turėsim iš sodybos grįžt Vilniun. Atsivežt katę
ten, kur gyvenam, neturim jokių šansų. Ji dar vis šiek tiek ligoniukė, ir
ateityje bus tinkama gyventi tik namuose. Jai reik ramių ir kantrių šeimininkų,
padėsiančių iš narsios savarankiškos medžiotojos virsti mylinčia namine katyte.
Artimiausiu metu tikimės ją paskiepyti, o gal ir sterilizuoti- jei tik
veterinarė pamatys, kad katytė pakankamai sutvirtėjo. Mūsų negązdina nei kainos
už gydymą, nei didelis atstumas, vežiojant katytę ne kur arčiau, o pas gerą
specialistą. Labai apmaudu kad neturim kur jos laikyt Vilniuje. Esame sodyboje
gydę ir globoję usūrinį šunį, suopį, kranklį,- niekas mums tada nenorėdavo
padėti, visi, net veterinarai bijojo. Tačiau juos išgydėm ir paleidom, o šis
mielas padarėlis gamtoje būtų pasmerktas. Jos vieta- pas mylinčius šeimininkus.
Labai tikimės, kad juos surasim.
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/21282
„Rainiukas“ VšĮ
http://www.rainiukas.lt
pastebėjome atsargią, baikščią, mažą rainą katytę, "tikrinančią"
lauke paliktus daiktus. Ji šlubavo ir buvo keistai parietus priekinę kojytę.
Eidama ar bėgdama ji rėmėsi į žemę riešu, o ne letenėle, ir toje vietoje kuria
pasiremiama, nebuvo kailio ir matėsi žaizda. Matėsi, kad judėjimas kelia
vargšei skausmą, bet nepaisant to, ji sugebėjo pievoje gaudyti peles.
Sodyba yra vienkiemis, kuriame nieks negyvena, ir netoliese nėra gyvenvietės ar
kokių konteinerių, kur katytė galėtų prasimanyti sau kitokio maisto, nei kad
susimedžioja pati. Ne iš pirmo karto, tačiau pavyko ją prisivilioti maistu
arčiau. Drąsioji pelių medžiotoja nebuvo mačius žmogaus anksčiau, nes drįsdavo
išlysti iš krūmų ir atbėgti pavalgyt tik man atsitūpus- stačias žmogus mažiukei
atrodė per didelis ir per baisus padaras. Įsidrasinusi, šeriama ir kalbinama,
ji gailiai skūsdavosi savo nelaime. Sodyboje nebūsim labai ilgai, todėl dėja
neturėjau laiko ją prisipratinti labiau. Sugavom su narveliu-spąstais ir
pradėjom jos gydymą. Paaiškėjo, kad katytei 4-5 mėnesiai, ir kad kojytės trauma
jau nešviežia. Blogiausia, kad pažeistas nervas, ir jis niekada neatsistatyts-
vadinas, katytė niekada normaliai nesirems pėdute, o ramstysis pusiau sulenkta
kojyte. Žaizda, esanti riešo išorinėje pusėje, susidarius būtent todėl. Ši
katytė nebegalės būti paleista laukan. Vienintelis būdas apsaugoti koją- apauti
specialų batuką ir pabandyti pripratinti katytę vaikščioti su juo. Jei ji
nesiteiks draugauti su batuku, teks kojytę amputuoti. Labai tikimės, kad
amputacijos neprireiks. Vargšei medžiotojai dabar tikrai nelengva- vizitai pas
veterinarus, tvarsčiai, speciali antkaklė nuo žaizdos laižymo tikrai nepadeda
jai pradėti labiau pasitikėti žmonėmis. Pakalbinus, leidžiasi glostoma ir
laimingai murkia, tačiau vis dar yra baili. Visdėlto pasitikėjimas auga ne
dienom, bet valandom, jei tik yra laiko su ja užsiimti. Šiandien ji jau išdrįso
ateiti pasėdėti ant kelių ir pamurkti, davė kasyt pilvuką, prisiglaudus užsnūdo-
kaip laukinukei, nepilna savaitė iki tokio laimėjimo yra labai trumpas laiko
tarpas, o tai teikia labai daug vilčių, kad ji tikrai taps miela namine katyte.
Artėja atostogų pabaiga, ir turėsim iš sodybos grįžt Vilniun. Atsivežt katę
ten, kur gyvenam, neturim jokių šansų. Ji dar vis šiek tiek ligoniukė, ir
ateityje bus tinkama gyventi tik namuose. Jai reik ramių ir kantrių šeimininkų,
padėsiančių iš narsios savarankiškos medžiotojos virsti mylinčia namine katyte.
Artimiausiu metu tikimės ją paskiepyti, o gal ir sterilizuoti- jei tik
veterinarė pamatys, kad katytė pakankamai sutvirtėjo. Mūsų negązdina nei kainos
už gydymą, nei didelis atstumas, vežiojant katytę ne kur arčiau, o pas gerą
specialistą. Labai apmaudu kad neturim kur jos laikyt Vilniuje. Esame sodyboje
gydę ir globoję usūrinį šunį, suopį, kranklį,- niekas mums tada nenorėdavo
padėti, visi, net veterinarai bijojo. Tačiau juos išgydėm ir paleidom, o šis
mielas padarėlis gamtoje būtų pasmerktas. Jos vieta- pas mylinčius šeimininkus.
Labai tikimės, kad juos surasim.
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/21282
„Rainiukas“ VšĮ
http://www.rainiukas.lt
![]() |
Veislė: | Mišrūnė |
Miestas: | Visi |
El. paštas: | tanarele@gmail.com |
Telefono nr.: | 867292037 |
Nuotraukos
|
|