Galbūt aš nematau, bet tikrai girdžiu ir jaučiu tave... Labai reikalinga laikina globa arba namai

Prieš keletą savaičių su mumis susisiekė žmonės, ant kelio, vedančio Raseinių kryptimi, radę besiblaškantį, pasimetusį, išsekusį katinuką. Neliko abejingi, nepaliko gatvėje, o pasiėmė su savimi, bet kadangi neturi sąlygų net laikinai jį pagloboti, atvežė jį mums. Deja, paaiškėjo, kodėl jis nesitraukė tolyn nuo kelio, kuriuo pirmyn atgal zujo automobiliai – katinėlis, pas mus gavęs Aramio vardą, nieko nemato. Iš pradžių tikėjomės (viltis visada miršta paskutinė), kad šią būklę galima kažkaip pagydyti. Kreipėmės į geriausią gyvūnų oftalmologą Lietuvoje – dr. E. Diržinauską, tačiau vizitas daug džiaugsmo neatnešė. Tyrimai parodė, kad baltukas gimė aklas.

Kita vertus, ši negalia jam nekelia jokių problemų. Nors ir nemato, bet kai tik išgirsta, kad kažkas su juo šneka, Aramis iškart atsikelia ir eina link balso, o tada užveda savo motoriuką ir pradeda garsiai murkti bei prašosi paimamas ant rankų. Tai be galo meilus padarėlis, maždaug 5-6 metų, kuriam dėmesys ir glostymai yra daug svarbesni net už pietus. Ir teisingai! Juk ėdalas niekur nedings, o štai savanoriai neturi tiek laiko, kad visus išmyluotų, todėl Aramis stengiasi iš mūsų išpešti kuo daugiau dėmesio. Kiekvieną kartą sunku su juo atsisveikinti, ypač kai girdi, kaip jis graudžiai šaukiasi žmogaus. Sustingęs laukia bent menkiausio garso, išduosiančio, kad žmogus arti, o tada garsiai, gailiai ir skausmingai prašosi paimamas ant rankų.

Mums labai širdį spaudžia baltuko situacija – jis pasmerktas visą laiką būti narvelyje, kur prasimankštinti vietos daug nėra. Į bendrąjį kačių kambarį jo paleisti negalime - ten gyvena kolonija su jau susiformavusia hierarchija, kuri pasiruošusi tiek dėl ėdalo, tiek dėl dėmesio pakovoti, neretai pasitelkdami ir nagučius. Kadangi Aramis aklas, jis negalėtų apsiginti ar pasitraukti, būtų nustumtas į šoną ir pastoviai skriaudžiamas. Todėl labai norėtume surasti jam vietelę namuose bent laikinai globai, kol šis gerietis suras savo tikruosius namus ir mylinčius šeimininkus.

Be to, ir dr. Diržinauskaskas sakė, kad, apsipratęs namuose, katinėlis nebūtų neįgalus ir nekeltų jokių problemų. Iš prigimties akli katinai nejaučia tokio diskomforto ir pasimetimo, kokį išgyvena regėjimą praradusieji. Jie puikiai orientuojasi pagal garsą ir vibracijas, „išmoksta“ visų namų apstatymą ir vaikščioja nesitrankydami į sienas. Ir jie... mato. Netgi geriau, nei šios negalios neturintys. Jie mato Jūsų gerumą, švelnumą ir rūpestį, jis gražiausiomis spalvomis nudažo jų tamsų pasaulėly. Ir žmogaus meilės šviesa pripildo tas nematančias akis šviesos. Ar Jūs būsite Aramio saulė?..

Organizacija: „Lesė“, Kauno skyrius
Jeigu norite padėti, kreipkitės telefonu 8 611 99440