Miaukis

Kai atėjau į mokyklą, draugės atbėgo ir sušuko, kad į mokyklą atėjo sergančio klasioko (jo nėra kelias sav.) katytinas Miaukis! Aš paklausiau kur jis dabar. Jos atsakė, kad katinukas saugus, yra valgykloje. Kai atėjo kiti norėjo pamatyti Miaukutį, bet virėja nelabai norėjo leisti. Sutikome. Per pertraukas vis kalbėdavome, kaip dar jaunas katytinas gali ryžtis eiti ieškoti šeimininko. Tai mums ir stebino.
Kiti sakė, jog mes jau nemažos, bet kalbamės apie katę. Mums tai nerūpėjo. Po pamokų įėjo draugė ant rankų nešdama kažkokį mažą, pūkuotą padarėlį. Miaukis! Miaukio kailis buvo vidutinio ilgio, minkštas, purus ir mielai pūkuotas... Jis buvo mišrūnas, bet turbūt gražesnis už kitas grynaveisles katukes (nenoriu išpeikti veislinių). Pieno spalvos kailiukas buvo švelniai "išteptas" karamelinės spalvos dėmėmis ir dėmelėmis.Draugė pasakė, kad valgykloje gausu nuostolių, Miaukis ištampė užuolaidas, suėdė dešrytę... Virėja nepyko, juk tai tik mažas padarėlis! Šis išdaigininkas subraižė ir mus!
Kai jau galutinai baigėsi pamokos, draugai kurie ėjo į tą pusę kur gyveną Miaukio šeimininkas jį nunešė.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Štai kokia Miaukio istorija!
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Ačiū, kad skaitote!