Nikos pusbroliai

Na, pirma vertėtų prisistatyti. Aš-Ryžius. Gyvenu Tauragėje su savo broliuku KoKo, šuneliu Džeriu ir dar vienu katinu, kuris,deja,neturi vardo.Daug laiko praleidžiu lauke, mat gyvenu kaime ir į vidų įeinu tik retkarčiais-pasišildyti arba paėsti.
Čia,kur dabar gyvenu,atsiradau neseniai,kai geri dėdės ir tetos paėmė mane,suvargusį,vargšą katinėlį,iš laukų. Tada aš buvau mažutis,sulysęs,vos pavaikščiojau...O dabar štai jums! Aš storuliukas,gražutis ir laimingas!
Mano broliukas KoKo išties nėra mano broliukas. Mes tiesiog kartu gyvename. KoKo toks mielas,švelnus katinėlis,o aš-tikras nenuorama. Kai buvau atvežtas į savo dabartinius namus,du katinai čia jau gyveno. Tačiau aš nebuvau atstumtas-visi mane taip meiliai sutiko!
Esu girdėjęs,kad kažkur mieste,Šiauliuose,gyvena kita katytė,vardu Nika. Jos šeimininkai dažnai pas mus atvažiuoja.Tačiau aš dar jos nesu matęs. Tačiau pagal pasakojimus...Ji turėtų būti labai graži! Slapčia svajoju,kad kokią dieną ją sutiksiu. Tiesą sakant,nežinau,ar ji sukalbamo būdo,tačiau aš tiesiog degu noru ją pamatyti!!!

O dabar apie tai,kas įvyko vakar. Vakar buvo mano šeimininko jubiliejus. Turėjo atvažiuoti daug svečių. Tačiau aš net nesijaudinau, veikiau,ką ir veikdavau anksčiau. Ėdžiau,miegojau... Pirmieji svečiai nekreipė į mane dėmesio,antrieji-vis fotografavo. Pasijaučiau žvaigžde! Tačiau vėliau atvažiavo trečioji mašina.Niekad neatspėsite,kas dar joje buvo be žmonių!Ogi šuo! Jis neatrodė piktybiškas,veikiau atvirkščiai-labai draugiškas.Tačiau aš jam ne itin patikau. Jis susidraugavo su KoKo, bet aš jo neprisileidau.
Po kiek laiko,kai aš pūčiau į akį ir sapnavau didžiules krūvas žuvies ir mėsos, pasigirdo dar keletas balsų. Ir...lojimas! Atvažiavo dar vienas šuo! Ir ne eilinis mišrūnas, o mopsas! Jis garsiai šnopavo ir sukiojosi ratu. Mopsiukas buvo labai žvalus! Bet tuomet pasirodė šunelis,kuris čia atvažiavo anksčiau...Ir jis ėmė ginti valdas. Norėdami išvengti pykčio,žmonės jį uždarė kitame kambaryje,ten,kur miegojau aš. Na, šunytis buvo suirzęs,todėl porą sykių aplojo mane...Ne,aš neišsigandau,tiesiog pabėgau,nes nenorėjau aušinti burnos ir kvaršinti galvos. Mieliau paganiau vištas ir pasišnekėjau su arkliais...
Kai visi išvažiavo,šeimininkai davė man sočiai paėsti(žinoma,vienos porcijos man neužteko,todėl suėdžiau ir pusę KoKo maistelio),tuomet visi nuėjo miegoti. Aš taip pat. O,ir žinote,ką aš sapnavau? Aš sapnavau...Niką.