Bone
Mice
Kačių sterilizacija
Sveiki, vat buvau šiandien pas veterinarę ir domėjausi apie tai, kaip išvengti visų būsimų mano katytės "morčių". Gavau nemažai informacijos, tik pamiršau paklausti kiek kainuoja operacijos katei. Gal kas pasidalys mintimis ir informacija už kiek ir kur darė. Mano katytė dar maža, nebuvo nei pirmo morčiaus, norėčiau įvertinti kainų skirtumus.
Kiek mane informavo, be operacijos yra du būdai katės kontracepcijai: kas savaitę šerti tabletėles, kurios dabar po vieną kainuoja 1,2 LT. Antras, leidžiami hormoniniai vaistai- kas pusmetį, po 10 lt už kartą
Kiek mane informavo, be operacijos yra du būdai katės kontracepcijai: kas savaitę šerti tabletėles, kurios dabar po vieną kainuoja 1,2 LT. Antras, leidžiami hormoniniai vaistai- kas pusmetį, po 10 lt už kartą
2010-03-16 17:57:39
Mano draugė kastravo suaugusi,3m katiną.Žymėt nustojo.
2010-07-16 12:03:19
Jei katinas bus kastruotas jau suauges, kai jau eme pas kates lakstyti ir zymeti viska aplink, tai po kastracijos jis toliau is iprocio zymi, nes kvapa savo jaucia. Cia mazdaug atsiranda mastymas, kad "matyt dabar toletas bus cia". Pas mane panasi situacija buvo kai turejau nekastruota katina ir maza kaciuka, tai vos sulaukes paauglystes buvo pradejes siusioti ten, kur vyresnis katinas zymi. Geriausia jauna katineli kastruoti, kol jis dar "neatrado" zymejimo ir kates neparupo. Nezinau kaip su katytem , bet kiek girdejau kad jas anksti sterilizuot pataria, nes paprastai morcius pirmas pasireiskia jai gana anksti...
2010-07-16 10:40:06
Panevėžy Pas E.Bagdonavičių
katytėms - 120Lt
Kačiukams - 60Lt
katytėms - 120Lt
Kačiukams - 60Lt
2010-07-15 23:53:42
O man nieko nepadėjo kai iškastravom...
Cikita :
>Esu kategoriškai prieš hormoninius vaistus katėms, kalytėms, jau geriau tada sterilizacija.
>Aš saviškė sterilizavausi prieš metus laiko, kai jai buvo metai ir trys mėn. Ir
>džiaugiuosi, katė pasikeitė į gerąją pusę, tapo meili ir norinti žmogaus dėmesio, ko
>anksčiau nebūdavo. Tiesa, spėjo ir sumorčiuoti prieš steriliaciją, morčiai buvo be galo
>ilgi ir bjaurūs, namai buvo susisioti katės. Po sterilizacijos viskas pradingo - namu
>žymėjimai, katės neramumas ir t.t. Aš esu už sterilizaciją ir kastraciją. Gyvūnas tada
>tikrai tikrai nesikankina, o ir mažų kačiukų nebūčiau turėjusi kur padėti, jei katė
>atsivestų.
Cikita :
>Esu kategoriškai prieš hormoninius vaistus katėms, kalytėms, jau geriau tada sterilizacija.
>Aš saviškė sterilizavausi prieš metus laiko, kai jai buvo metai ir trys mėn. Ir
>džiaugiuosi, katė pasikeitė į gerąją pusę, tapo meili ir norinti žmogaus dėmesio, ko
>anksčiau nebūdavo. Tiesa, spėjo ir sumorčiuoti prieš steriliaciją, morčiai buvo be galo
>ilgi ir bjaurūs, namai buvo susisioti katės. Po sterilizacijos viskas pradingo - namu
>žymėjimai, katės neramumas ir t.t. Aš esu už sterilizaciją ir kastraciją. Gyvūnas tada
>tikrai tikrai nesikankina, o ir mažų kačiukų nebūčiau turėjusi kur padėti, jei katė
>atsivestų.
2010-07-15 23:51:08
Esu kategoriškai prieš hormoninius vaistus katėms, kalytėms, jau geriau tada sterilizacija. Aš saviškė sterilizavausi prieš metus laiko, kai jai buvo metai ir trys mėn. Ir džiaugiuosi, katė pasikeitė į gerąją pusę, tapo meili ir norinti žmogaus dėmesio, ko anksčiau nebūdavo. Tiesa, spėjo ir sumorčiuoti prieš steriliaciją, morčiai buvo be galo ilgi ir bjaurūs, namai buvo susisioti katės. Po sterilizacijos viskas pradingo - namu žymėjimai, katės neramumas ir t.t. Aš esu už sterilizaciją ir kastraciją. Gyvūnas tada tikrai tikrai nesikankina, o ir mažų kačiukų nebūčiau turėjusi kur padėti, jei katė atsivestų.
2010-07-13 14:38:57
Nuo harmoniniu vaistu,kate gali susirgti.
2010-05-26 23:10:09
Namines kates geriausias būdas kaip isigiji kate/katina kastruoji/sterilizuoji ir ramu. Paskui būna pasakymai ai padėgo netiketai pastojo ir t.t paskiu ant vargo gimsta kačiukai, taip tu katinu pilni laukai.
Ir nieko čia blogo nera ta kastracija, O kaip rašo bliasinyte šerti kate tabletėles arba leidžiami hormoniniai tai baisiau.
Ir nieko čia blogo nera ta kastracija, O kaip rašo bliasinyte šerti kate tabletėles arba leidžiami hormoniniai tai baisiau.
2010-05-26 21:49:28
Gyvūnų sterilizacija ir kastracija
mano3
mano3
Žinučių: 206
Gyvūnų sterilizacija ir kastracija
Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos. Palengva tos idėjos bei praktika ateina ir į Lietuvą.Vis daugiau gyvūnų augintojų apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei augintinių problemas.
Štai keletas faktų apie kastracijos , sterilizacijos pliusus bei minusus:
-Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas geriau elgiasi?
Patinai. Sterilizuoti katinai ir šunys sukoncentruoja visą savo dėmesį žmonėms, su kuriais gyvena. Nesterilizuoti katinai ir šunys bėga iš namų, ieško patelės, rizikuoja patekti i autoavariją, susižaloti pjaunantis su kitais patinais. Jie ženklina teritoriją nemaloniai kvepiančiu šlapimu. Namuose sudaro nepatogumų, „jodami“ ant baldų, žmoniu kojų. Sterilizuotas šuo nepraranda nei piktumo, nei sargumo, jis gina namus, šeimą ar teritoriją taip pat getai, kaip ir nesterilizuotas patinas. Norintiems turėti šunį-kompanjoną, rekomenduojame ankstyvą patino kastracija.
Patelės. Katės 4-10 dienų, kas tris savaites kniaukia, dažniau šlapinasi, ieško patino. Savo elgesiu pritraukia patinus, kurie kniaukia po langais, žymi teritoriją šalia jūsų namų. Rujojančios kalės taip pat ieško patinų, jų skleidžiamas kvapas pritraukia patinus prie kalės gyvanamosios vietos. Rujojanti kalė bute sukelia daug nemalonumų, kadangi išskiria kraujingas išskyras, tepa grindis, baldus.
- Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas gyvena ilgiau ir būna sveikesnis?
Sterilizacija paprastai atliekama naudojant bendrą narkozę. Tiek patinui tiek patelei nereikia sudėtigos pooperacinės priežiuros. Sterilizavus šunį ar katiną nuo šešių mėnesių išvengsite galimo sėklidžių vėžio, prostatų ligų ir išvaržų. Sterilizuota katė ar kalė nesirgs piometra ( pūlingas gimdos uždegimas). Piometra gydoma naudojant intraveninius tirpalus, antibiotikų terapiją, ir sterilizaciją. 50% kalių ir 90% kačių, kurie serga pieno liaukų vėžiu, išgydyti nepavyksta. Be to vėžys dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir brangesnė, nei jauno.
-Ar žinote, kad sterilizavę savo gyvūną, apsaugosite nuo kančių ir mirties milijonus?
Ar žinote kiek vienas gyvūnas, sugebantis vesti palikuonis, kurie taip pat gali veistis, per metus į pasaulį gali išleisti palikuonių? [Atsakymas] . Beveik visi mylime ir džiaugiamės mažais šuniukais ir kačiukais, bet kai kuriems žmonėms suaugę jie nebeatrodo tokie patrauklūs ir meilūs. Todel milijonai įvairaus amžiaus ir veisliu šunų ir kačių yra eutanazuojami, arba tampa benamiais. Benamis gyvūnas, pragyvenęs keletą metų gaišta nuo bado, ligų, šalčio ar patekęs po mašina.
Mitai ir faktai:
Mitas: Prieš sterilizuojant, katė turi atsivesti kačiukų, o kalė- šuniukų.
Faktas: Kuo ankščiau jūs sterilizuosite savo patelę, tuo geresnė jos sveikata bus ateityje. Dauguma veterinarų sėkmingai naudoja ankstyvą sterilizaciją. Kuo vėliau atliekama sterilizacija, tuo didesnė gimdos infekcijos tikimybė ir tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu. Jei katė ar kalė bus sterilizuota iki pirmos rujos, iki 70% sumažeja tikimybė atsirasti pieno liaukų vėžiui ar gimdos uždegimui.
Mitas: Kastracija ar sterilizacija pakeis mano augintinio asmenybę.
Faktas: Kastruotas - sterilizuotas gyvūnas būna sveikesnis , ilgiau gyvena ir sukelia daug mažiau problemų savo šeimininkams. Sterilizacija, kastracija yra vienas iš būdų, kuris, kaip dabar jau įrodyta, yra sveika gyvūnui ir šeimininkui, ir tuo pačiu padeda stabdyti visą tą populiaciją arba prieauglį, kuris yra iš tikrųjų nereikalingas, kuris vėliau naikinamas, žudomas arba išmetamas į gatvę.
Taigi, pasvarstykime, kas geriau - per morčių kęsti beprotišką kačių kniaukimą, valyti gyvūno "pažymėtus" kampus, visą gyvenimą jam pirkti hormoninius preparatus rizikuoti, kad augintinis gali susirgti viena iš išvardintų ligų, baimintis, kad pajutęs rujojantį, morčiaujantį kitos lyties gyvūną pabėgs ir pasimes , o gal vieną kartą apmokėti gyvūno kastracijos ar sterilizacijos operaciją? Kaip manote Jūs, gerbiami mūsų puslapio lankytojai, gyvūnų savininkai?
Nekartokime klaidų.
Suprantamas žmogaus noras be smurto reguliuoti gyvūnų skaičių. Katės, šunys yra vislūs gyvūnai ir ypač miestuose be žmogaus įsikišimo atsiranda daug beglobių. Katės, gyvenančios konteineriuose , šunys išvyti iš namų be priežiūros dauginasi, nešioja ligas, platina parazitus, baugina visuomenę. Gaudymai, šaudymai, nuodijimai ir kitokie naikinimai daugeliui Lietuvoje atrodo vienintelis teisingas būdas siekiant sumažinti valkataujančių gyvūnų skaičių. Tačiau benamių net ir nuo tokių drastiškų priemonių nė kiek nemažėja.
Ar nėra išeities iš tokios apsurdiškos padėties?
Išeitis tikrai yra. Daugelis aukštos kultūros, su senomis gyvūnų globos tradicijomis valstybių senai pamiršo valkataujančių šunų problemą. Kaip pavyzdį paminėsime, kad į Helsinkio (Suomija) gyvūnų globos namus patenka tik keli šunys per metus, tačiau benamių kačių kolkas yra tikrai nemažai.
Paskaitykime ir pagalvokime, gal čia išsakytos žinomų žmonių mintys padės pasukti teisingu keliu ir nekartoti klaidų.
Štai jų mintys:
Esther Mechler /JAV/ “SPAY/USA” direktorė
Nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir kačių tačiau benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Skirtingose šalyse ar regionuose situacija yra labai skirtinga. Tokiose valstybėse kaip Šveicarija ar Austrija daugelis gyvūnų globos namų yra beveik tušti. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje yra tiek daug beglobių šunų ir kačių, kad jų negali sutalpinti veikiantys gyvūnų globos namai.
Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir kačių per metus. Beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus tik dėka naujų įstatymų, visuomės švietimo, kastravimo/sterilizavimo programų.
Remiantis istorija ir esama situacija Ryrų Europos valstybėse kaip Slovakia ir Bulgarija noriu paminėti šiuo metu svarbiausius dalykus šio regiono šalims:
Būtinas visuomenės švietimas siekiant parodyti kastravimo/ sterilizavimo pranašumą
* mažiau benamių gyvūnų miestuose- geriau biznio investicijoms, turizmui, visuomenės sveikatai;
* gyvūnų savininkui daug patogiau turėti kastruotą gyvūną- mažiau bastysis, mažiau pešis, mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susirgs vėžiu;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – daug lengvesnis kelias spręsti problemas- būsimų benamių gyvūnų pertekliaus, žiaurumo, maisto nepritekliaus;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – lengvesnis, humaniškesnis, 3 kartus pigesnis problemos sprendimo būdas.
Būtina įstatymiškai įteisinti NBA (Neuter Before Adoption – kastracija prieš patenkant į naujus namus) politiką gyvūnų prieglaudose.
Daugelyje šio regiono valstybių nėra didelio beglobių gyvūnų pertekliaus, tačiau reikia dėti visas pastangas, kad jų nedaugėtų.
Gyvūnų globos namų Rytų Europos šalyse yra ne per daug todėl reikia pasirinkti teisingą darbo kryptį , kad būtų išvengta problemų ateityje ir beglobių gyvūnų antplūdžio...
Daugelis problemų gali išnykti (pasišalinti) paliktos ramybėje – ši problema (benamių gyvūnų) tik dar labiau paaštrės!
Jurgita Gustaitienė, veterinarijos gydytoja, LFD “Bubastė” prezidentė, Klaipėdos gyvūnų prieglaudos direktorė
Remdamasi ilgalaike savo darbo, bei tarptautinių gyvūnų globos organizacijų patirtimi, įvertinant miesto užimamą teritoriją, gyventojų skaičių galiu pateikti tokią statistiką:
Į gyvūnų prieglaudą mieste kaip Vilnius per 1 metus gali patekti apie 3000 gyvūnų.
65 % iš jų šunų, 35 % iš jų kačių.
Grąžinama savininkams apie 2% gyvūnų.
Nauji namai surandami 40% gyvūnų, t.y. 1164 gyvūnams per 1 metus.
Karantinuojama apie 0,4 % gyvūnų, t.y. 12 gyvūnų per 1 metus.
Beskausmė eutanazija atliekama 58% gyvūnams, t.y. 1688 gyvūnams per 1 metus.
Remiantis gyvūnų auginimo ir laikymo miestuose taisyklėmis, kurios panašios daugelyje Lietuvos miestų, jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai turi būti laikomi 3 paras.
Nesunku paskaičiuoti, kad gyvūnų šėrimui ir eutanazijai reikės apie 40000 Lt per 1 metus. Suma tikrai nėra maža, o jei dar suskaičiuosime kiek pinigų reikia skiri apkandžiotų žmonių gydymui....
Nesvyruodama pasisakau už gyvūnų kastraciją/ sterilizaciją.
Atmetus visus argumentus susijusius su emocijomis, kastracijos priešininkams noriu pasakyti , kad kastracija daug pigesnis problemų susijusių su benamiais gyvūnais sprendimo būdas.
mano3 :>Gyvūnų sterilizacija ir kastracija>Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos.:n:>Palengva tos idėjos bei praktika ateina ir į Lietuvą.Vis daugiau gyvūnų augintojų:n:>apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei:n:>augintinių problemas.>Štai keletas faktų apie kastracijos , sterilizacijos pliusus bei minusus:>-Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas geriau elgiasi?>Patinai. Sterilizuoti katinai ir šunys sukoncentruoja visą savo dėmesį žmonėms, su:n:>kuriais gyvena. Nesterilizuoti katinai ir šunys bėga iš namų, ieško patelės, rizikuoja:n:>patekti i autoavariją, susižaloti pjaunantis su kitais patinais. Jie ženklina teritoriją:n:>nemaloniai kvepiančiu šlapimu. Namuose sudaro nepatogumų, „jodami“ ant baldų, žmoniu:n:>kojų. Sterilizuotas šuo nepraranda nei piktumo, nei sargumo, jis gina namus, šeimą ar:n:>teritoriją taip pat getai, kaip ir nesterilizuotas patinas. Norintiems turėti:n:>šunį-kompanjoną, rekomenduojame ankstyvą patino kastracija.>Patelės. Katės 4-10 dienų, kas tris savaites kniaukia, dažniau šlapinasi, ieško patino.:n:>Savo elgesiu pritraukia patinus, kurie kniaukia po langais, žymi teritoriją šalia jūsų:n:>namų. Rujojančios kalės taip pat ieško patinų, jų skleidžiamas kvapas pritraukia patinus:n:>prie kalės gyvanamosios vietos. Rujojanti kalė bute sukelia daug nemalonumų, kadangi:n:>išskiria kraujingas išskyras, tepa grindis, baldus.>- Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas gyvena ilgiau ir būna sveikesnis?>Sterilizacija paprastai atliekama naudojant bendrą narkozę. Tiek patinui tiek patelei:n:>nereikia sudėtigos pooperacinės priežiuros. Sterilizavus šunį ar katiną nuo šešių:n:>mėnesių išvengsite galimo sėklidžių vėžio, prostatų ligų ir išvaržų. Sterilizuota:n:>katė ar kalė nesirgs piometra ( pūlingas gimdos uždegimas). Piometra gydoma naudojant:n:>intraveninius tirpalus, antibiotikų terapiją, ir sterilizaciją. 50% kalių ir 90% kačių,:n:>kurie serga pieno liaukų vėžiu, išgydyti nepavyksta. Be to vėžys dažniausiai pasitaiko:n:>vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir:n:>brangesnė, nei jauno.>-Ar žinote, kad sterilizavę savo gyvūną, apsaugosite nuo kančių ir mirties milijonus?>Ar žinote kiek vienas gyvūnas, sugebantis vesti palikuonis, kurie taip pat gali veistis, per:n:>metus į pasaulį gali išleisti palikuonių? [Atsakymas] . Beveik visi mylime ir džiaugiamės:n:>mažais šuniukais ir kačiukais, bet kai kuriems žmonėms suaugę jie nebeatrodo tokie:n:>patrauklūs ir meilūs. Todel milijonai įvairaus amžiaus ir veisliu šunų ir kačių yra:n:>eutanazuojami, arba tampa benamiais. Benamis gyvūnas, pragyvenęs keletą metų gaišta nuo:n:>bado, ligų, šalčio ar patekęs po mašina.>Mitai ir faktai:>Mitas: Prieš sterilizuojant, katė turi atsivesti kačiukų, o kalė- šuniukų.>Faktas: Kuo ankščiau jūs sterilizuosite savo patelę, tuo geresnė jos sveikata bus:n:>ateityje. Dauguma veterinarų sėkmingai naudoja ankstyvą sterilizaciją. Kuo vėliau:n:>atliekama sterilizacija, tuo didesnė gimdos infekcijos tikimybė ir tikimybė susirgti pieno:n:>liaukų vėžiu. Jei katė ar kalė bus sterilizuota iki pirmos rujos, iki 70% sumažeja:n:>tikimybė atsirasti pieno liaukų vėžiui ar gimdos uždegimui.>Mitas: Kastracija ar sterilizacija pakeis mano augintinio asmenybę.>Faktas: Kastruotas - sterilizuotas gyvūnas būna sveikesnis , ilgiau gyvena ir sukelia daug:n:>mažiau problemų savo šeimininkams. Sterilizacija, kastracija yra vienas iš būdų, kuris,:n:>kaip dabar jau įrodyta, yra sveika gyvūnui ir šeimininkui, ir tuo pačiu padeda stabdyti:n:>visą tą populiaciją arba prieauglį, kuris yra iš tikrųjų nereikalingas, kuris vėliau:n:>naikinamas, žudomas arba išmetamas į gatvę.>Taigi, pasvarstykime, kas geriau - per morčių kęsti beprotišką kačių kniaukimą, valyti:n:>gyvūno "pažymėtus" kampus, visą gyvenimą jam pirkti hormoninius preparatus:n:>rizikuoti, kad augintinis gali susirgti viena iš išvardintų ligų, baimintis, kad pajutęs:n:>rujojantį, morčiaujantį kitos lyties gyvūną pabėgs ir pasimes , o gal vieną kartą:n:>apmokėti gyvūno kastracijos ar sterilizacijos operaciją? Kaip manote Jūs, gerbiami mūsų:n:>puslapio lankytojai, gyvūnų savininkai?>Nekartokime klaidų.>Suprantamas žmogaus noras be smurto reguliuoti gyvūnų skaičių. Katės, šunys yra vislūs:n:>gyvūnai ir ypač miestuose be žmogaus įsikišimo atsiranda daug beglobių. Katės,:n:>gyvenančios konteineriuose , šunys išvyti iš namų be priežiūros dauginasi, nešioja:n:>ligas, platina parazitus, baugina visuomenę. Gaudymai, šaudymai, nuodijimai ir kitokie:n:>naikinimai daugeliui Lietuvoje atrodo vienintelis teisingas būdas siekiant sumažinti:n:>valkataujančių gyvūnų skaičių. Tačiau benamių net ir nuo tokių drastiškų priemonių:n:>nė kiek nemažėja.>Ar nėra išeities iš tokios apsurdiškos padėties?>Išeitis tikrai yra. Daugelis aukštos kultūros, su senomis gyvūnų globos tradicijomis:n:>valstybių senai pamiršo valkataujančių šunų problemą. Kaip pavyzdį paminėsime, kad į:n:>Helsinkio (Suomija) gyvūnų globos namus patenka tik keli šunys per metus, tačiau benamių:n:>kačių kolkas yra tikrai nemažai.>Paskaitykime ir pagalvokime, gal čia išsakytos žinomų žmonių mintys padės pasukti:n:>teisingu keliu ir nekartoti klaidų.>Štai jų mintys:>Esther Mechler /JAV/ “SPAY/USA” direktorė>Nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir:n:>kačių tačiau benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Skirtingose:n:>šalyse ar regionuose situacija yra labai skirtinga. Tokiose valstybėse kaip Šveicarija ar:n:>Austrija daugelis gyvūnų globos namų yra beveik tušti. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje:n:>yra tiek daug beglobių šunų ir kačių, kad jų negali sutalpinti veikiantys gyvūnų globos:n:>namai.>Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir:n:>kačių per metus. Beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus tik dėka naujų:n:>įstatymų, visuomės švietimo, kastravimo/sterilizavimo programų.>Remiantis istorija ir esama situacija Ryrų Europos valstybėse kaip Slovakia ir Bulgarija:n:>noriu paminėti šiuo metu svarbiausius dalykus šio regiono šalims:>Būtinas visuomenės švietimas siekiant parodyti kastravimo/ sterilizavimo pranašumą>* mažiau benamių gyvūnų miestuose- geriau biznio investicijoms, turizmui, visuomenės:n:>sveikatai;>* gyvūnų savininkui daug patogiau turėti kastruotą gyvūną- mažiau bastysis, mažiau:n:>pešis, mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susirgs vėžiu;>* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – daug lengvesnis kelias spręsti problemas-:n:>būsimų benamių gyvūnų pertekliaus, žiaurumo, maisto nepritekliaus;>* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – lengvesnis, humaniškesnis, 3 kartus:n:>pigesnis problemos sprendimo būdas.>Būtina įstatymiškai įteisinti NBA (Neuter Before Adoption – kastracija prieš patenkant:n:>į naujus namus) politiką gyvūnų prieglaudose.>Daugelyje šio regiono valstybių nėra didelio beglobių gyvūnų pertekliaus, tačiau reikia:n:>dėti visas pastangas, kad jų nedaugėtų.>Gyvūnų globos namų Rytų Europos šalyse yra ne per daug todėl reikia pasirinkti teisingą:n:>darbo kryptį , kad būtų išvengta problemų ateityje ir beglobių gyvūnų antplūdžio...>Daugelis problemų gali išnykti (pasišalinti) paliktos ramybėje – ši problema (benamių:n:>gyvūnų) tik dar labiau paaštrės!>Jurgita Gustaitienė, veterinarijos gydytoja, LFD “Bubastė” prezidentė, Klaipėdos:n:>gyvūnų prieglaudos direktorė>Remdamasi ilgalaike savo darbo, bei tarptautinių gyvūnų globos organizacijų patirtimi,:n:>įvertinant miesto užimamą teritoriją, gyventojų skaičių galiu pateikti tokią:n:>statistiką:>Į gyvūnų prieglaudą mieste kaip Vilnius per 1 metus gali patekti apie 3000 gyvūnų.>65 % iš jų šunų, 35 % iš jų kačių.>Grąžinama savininkams apie 2% gyvūnų.>Nauji namai surandami 40% gyvūnų, t.y. 1164 gyvūnams per 1 metus.>Karantinuojama apie 0,4 % gyvūnų, t.y. 12 gyvūnų per 1 metus.>Beskausmė eutanazija atliekama 58% gyvūnams, t.y. 1688 gyvūnams per 1 metus.>Remiantis gyvūnų auginimo ir laikymo miestuose taisyklėmis, kurios panašios daugelyje:n:>Lietuvos miestų, jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai turi būti laikomi 3 paras.>Nesunku paskaičiuoti, kad gyvūnų šėrimui ir eutanazijai reikės apie 40000 Lt per 1 metus.:n:>Suma tikrai nėra maža, o jei dar suskaičiuosime kiek pinigų reikia skiri apkandžiotų:n:>žmonių gydymui....>Nesvyruodama pasisakau už gyvūnų kastraciją/ sterilizaciją.>Atmetus visus argumentus susijusius su emocijomis, kastracijos priešininkams noriu pasakyti ,:n:>kad kastracija daug pigesnis problemų susijusių su benamiais gyvūnais sprendimo būdas.
prieš 2 sav.
Atsakyti
Stebėti diskusiją (gauti naujas žinutes el. paštu)
rainius
Žinučių: 10
Katina verta kastruoti bent jau del teritorijos zymejimo, ypac jei vienoje teritorijoje gyvena keli patinai. Mano didysis katina kastruotas ir visai nera letas, vangus ar nutukes kaip gasdina kai kurie priesininkai, beto ir svelnesnis, meilesnis nei kiti nekastruoti katinai. Kadangi be didziojo katino turiu dar ir du maziukus(beje irgi patineliai), tai butinai ruosiuosi ir juos kastruoti kai paaugs. Kazkodel labiausiai kastravimui kiek teko susidurti priesinasi vyrai, tipo tegu prieaugliumi rupinasi turintys katytes..o del narkozes- be abejo kai parsinesiau saviski isleipusi graudus vaizdas buvo, bet kai zinai kad tai tik i gera kitaip reguoji
rainius :>Katina verta kastruoti bent jau del teritorijos zymejimo, ypac jei vienoje teritorijoje gyvena:n:>keli patinai. Mano didysis katina kastruotas ir visai nera letas, vangus ar nutukes kaip:n:>gasdina kai kurie priesininkai, beto ir svelnesnis, meilesnis nei kiti nekastruoti katinai.:n:>Kadangi be didziojo katino turiu dar ir du maziukus(beje irgi patineliai), tai butinai:n:>ruosiuosi ir juos kastruoti kai paaugs. Kazkodel labiausiai kastravimui kiek teko susidurti:n:>priesinasi vyrai, tipo tegu prieaugliumi rupinasi turintys katytes..o del narkozes- be abejo:n:>kai parsinesiau saviski isleipusi graudus vaizdas buvo, bet kai zinai kad tai tik i gera kitaip:n:>reguoji
prieš 1 sav.
Atsakyti
mano3
mano3
Žinučių: 206
Gyvūnų sterilizacija ir kastracija
Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos. Palengva tos idėjos bei praktika ateina ir į Lietuvą.Vis daugiau gyvūnų augintojų apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei augintinių problemas.
Štai keletas faktų apie kastracijos , sterilizacijos pliusus bei minusus:
-Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas geriau elgiasi?
Patinai. Sterilizuoti katinai ir šunys sukoncentruoja visą savo dėmesį žmonėms, su kuriais gyvena. Nesterilizuoti katinai ir šunys bėga iš namų, ieško patelės, rizikuoja patekti i autoavariją, susižaloti pjaunantis su kitais patinais. Jie ženklina teritoriją nemaloniai kvepiančiu šlapimu. Namuose sudaro nepatogumų, „jodami“ ant baldų, žmoniu kojų. Sterilizuotas šuo nepraranda nei piktumo, nei sargumo, jis gina namus, šeimą ar teritoriją taip pat getai, kaip ir nesterilizuotas patinas. Norintiems turėti šunį-kompanjoną, rekomenduojame ankstyvą patino kastracija.
Patelės. Katės 4-10 dienų, kas tris savaites kniaukia, dažniau šlapinasi, ieško patino. Savo elgesiu pritraukia patinus, kurie kniaukia po langais, žymi teritoriją šalia jūsų namų. Rujojančios kalės taip pat ieško patinų, jų skleidžiamas kvapas pritraukia patinus prie kalės gyvanamosios vietos. Rujojanti kalė bute sukelia daug nemalonumų, kadangi išskiria kraujingas išskyras, tepa grindis, baldus.
- Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas gyvena ilgiau ir būna sveikesnis?
Sterilizacija paprastai atliekama naudojant bendrą narkozę. Tiek patinui tiek patelei nereikia sudėtigos pooperacinės priežiuros. Sterilizavus šunį ar katiną nuo šešių mėnesių išvengsite galimo sėklidžių vėžio, prostatų ligų ir išvaržų. Sterilizuota katė ar kalė nesirgs piometra ( pūlingas gimdos uždegimas). Piometra gydoma naudojant intraveninius tirpalus, antibiotikų terapiją, ir sterilizaciją. 50% kalių ir 90% kačių, kurie serga pieno liaukų vėžiu, išgydyti nepavyksta. Be to vėžys dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir brangesnė, nei jauno.
-Ar žinote, kad sterilizavę savo gyvūną, apsaugosite nuo kančių ir mirties milijonus?
Ar žinote kiek vienas gyvūnas, sugebantis vesti palikuonis, kurie taip pat gali veistis, per metus į pasaulį gali išleisti palikuonių? [Atsakymas] . Beveik visi mylime ir džiaugiamės mažais šuniukais ir kačiukais, bet kai kuriems žmonėms suaugę jie nebeatrodo tokie patrauklūs ir meilūs. Todel milijonai įvairaus amžiaus ir veisliu šunų ir kačių yra eutanazuojami, arba tampa benamiais. Benamis gyvūnas, pragyvenęs keletą metų gaišta nuo bado, ligų, šalčio ar patekęs po mašina.
Mitai ir faktai:
Mitas: Prieš sterilizuojant, katė turi atsivesti kačiukų, o kalė- šuniukų.
Faktas: Kuo ankščiau jūs sterilizuosite savo patelę, tuo geresnė jos sveikata bus ateityje. Dauguma veterinarų sėkmingai naudoja ankstyvą sterilizaciją. Kuo vėliau atliekama sterilizacija, tuo didesnė gimdos infekcijos tikimybė ir tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu. Jei katė ar kalė bus sterilizuota iki pirmos rujos, iki 70% sumažeja tikimybė atsirasti pieno liaukų vėžiui ar gimdos uždegimui.
Mitas: Kastracija ar sterilizacija pakeis mano augintinio asmenybę.
Faktas: Kastruotas - sterilizuotas gyvūnas būna sveikesnis , ilgiau gyvena ir sukelia daug mažiau problemų savo šeimininkams. Sterilizacija, kastracija yra vienas iš būdų, kuris, kaip dabar jau įrodyta, yra sveika gyvūnui ir šeimininkui, ir tuo pačiu padeda stabdyti visą tą populiaciją arba prieauglį, kuris yra iš tikrųjų nereikalingas, kuris vėliau naikinamas, žudomas arba išmetamas į gatvę.
Taigi, pasvarstykime, kas geriau - per morčių kęsti beprotišką kačių kniaukimą, valyti gyvūno "pažymėtus" kampus, visą gyvenimą jam pirkti hormoninius preparatus rizikuoti, kad augintinis gali susirgti viena iš išvardintų ligų, baimintis, kad pajutęs rujojantį, morčiaujantį kitos lyties gyvūną pabėgs ir pasimes , o gal vieną kartą apmokėti gyvūno kastracijos ar sterilizacijos operaciją? Kaip manote Jūs, gerbiami mūsų puslapio lankytojai, gyvūnų savininkai?
Nekartokime klaidų.
Suprantamas žmogaus noras be smurto reguliuoti gyvūnų skaičių. Katės, šunys yra vislūs gyvūnai ir ypač miestuose be žmogaus įsikišimo atsiranda daug beglobių. Katės, gyvenančios konteineriuose , šunys išvyti iš namų be priežiūros dauginasi, nešioja ligas, platina parazitus, baugina visuomenę. Gaudymai, šaudymai, nuodijimai ir kitokie naikinimai daugeliui Lietuvoje atrodo vienintelis teisingas būdas siekiant sumažinti valkataujančių gyvūnų skaičių. Tačiau benamių net ir nuo tokių drastiškų priemonių nė kiek nemažėja.
Ar nėra išeities iš tokios apsurdiškos padėties?
Išeitis tikrai yra. Daugelis aukštos kultūros, su senomis gyvūnų globos tradicijomis valstybių senai pamiršo valkataujančių šunų problemą. Kaip pavyzdį paminėsime, kad į Helsinkio (Suomija) gyvūnų globos namus patenka tik keli šunys per metus, tačiau benamių kačių kolkas yra tikrai nemažai.
Paskaitykime ir pagalvokime, gal čia išsakytos žinomų žmonių mintys padės pasukti teisingu keliu ir nekartoti klaidų.
Štai jų mintys:
Esther Mechler /JAV/ “SPAY/USA” direktorė
Nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir kačių tačiau benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Skirtingose šalyse ar regionuose situacija yra labai skirtinga. Tokiose valstybėse kaip Šveicarija ar Austrija daugelis gyvūnų globos namų yra beveik tušti. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje yra tiek daug beglobių šunų ir kačių, kad jų negali sutalpinti veikiantys gyvūnų globos namai.
Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir kačių per metus. Beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus tik dėka naujų įstatymų, visuomės švietimo, kastravimo/sterilizavimo programų.
Remiantis istorija ir esama situacija Ryrų Europos valstybėse kaip Slovakia ir Bulgarija noriu paminėti šiuo metu svarbiausius dalykus šio regiono šalims:
Būtinas visuomenės švietimas siekiant parodyti kastravimo/ sterilizavimo pranašumą
* mažiau benamių gyvūnų miestuose- geriau biznio investicijoms, turizmui, visuomenės sveikatai;
* gyvūnų savininkui daug patogiau turėti kastruotą gyvūną- mažiau bastysis, mažiau pešis, mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susirgs vėžiu;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – daug lengvesnis kelias spręsti problemas- būsimų benamių gyvūnų pertekliaus, žiaurumo, maisto nepritekliaus;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – lengvesnis, humaniškesnis, 3 kartus pigesnis problemos sprendimo būdas.
Būtina įstatymiškai įteisinti NBA (Neuter Before Adoption – kastracija prieš patenkant į naujus namus) politiką gyvūnų prieglaudose.
Daugelyje šio regiono valstybių nėra didelio beglobių gyvūnų pertekliaus, tačiau reikia dėti visas pastangas, kad jų nedaugėtų.
Gyvūnų globos namų Rytų Europos šalyse yra ne per daug todėl reikia pasirinkti teisingą darbo kryptį , kad būtų išvengta problemų ateityje ir beglobių gyvūnų antplūdžio...
Daugelis problemų gali išnykti (pasišalinti) paliktos ramybėje – ši problema (benamių gyvūnų) tik dar labiau paaštrės!
Jurgita Gustaitienė, veterinarijos gydytoja, LFD “Bubastė” prezidentė, Klaipėdos gyvūnų prieglaudos direktorė
Remdamasi ilgalaike savo darbo, bei tarptautinių gyvūnų globos organizacijų patirtimi, įvertinant miesto užimamą teritoriją, gyventojų skaičių galiu pateikti tokią statistiką:
Į gyvūnų prieglaudą mieste kaip Vilnius per 1 metus gali patekti apie 3000 gyvūnų.
65 % iš jų šunų, 35 % iš jų kačių.
Grąžinama savininkams apie 2% gyvūnų.
Nauji namai surandami 40% gyvūnų, t.y. 1164 gyvūnams per 1 metus.
Karantinuojama apie 0,4 % gyvūnų, t.y. 12 gyvūnų per 1 metus.
Beskausmė eutanazija atliekama 58% gyvūnams, t.y. 1688 gyvūnams per 1 metus.
Remiantis gyvūnų auginimo ir laikymo miestuose taisyklėmis, kurios panašios daugelyje Lietuvos miestų, jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai turi būti laikomi 3 paras.
Nesunku paskaičiuoti, kad gyvūnų šėrimui ir eutanazijai reikės apie 40000 Lt per 1 metus. Suma tikrai nėra maža, o jei dar suskaičiuosime kiek pinigų reikia skiri apkandžiotų žmonių gydymui....
Nesvyruodama pasisakau už gyvūnų kastraciją/ sterilizaciją.
Atmetus visus argumentus susijusius su emocijomis, kastracijos priešininkams noriu pasakyti , kad kastracija daug pigesnis problemų susijusių su benamiais gyvūnais sprendimo būdas.
mano3 :>Gyvūnų sterilizacija ir kastracija>Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos.:n:>Palengva tos idėjos bei praktika ateina ir į Lietuvą.Vis daugiau gyvūnų augintojų:n:>apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei:n:>augintinių problemas.>Štai keletas faktų apie kastracijos , sterilizacijos pliusus bei minusus:>-Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas geriau elgiasi?>Patinai. Sterilizuoti katinai ir šunys sukoncentruoja visą savo dėmesį žmonėms, su:n:>kuriais gyvena. Nesterilizuoti katinai ir šunys bėga iš namų, ieško patelės, rizikuoja:n:>patekti i autoavariją, susižaloti pjaunantis su kitais patinais. Jie ženklina teritoriją:n:>nemaloniai kvepiančiu šlapimu. Namuose sudaro nepatogumų, „jodami“ ant baldų, žmoniu:n:>kojų. Sterilizuotas šuo nepraranda nei piktumo, nei sargumo, jis gina namus, šeimą ar:n:>teritoriją taip pat getai, kaip ir nesterilizuotas patinas. Norintiems turėti:n:>šunį-kompanjoną, rekomenduojame ankstyvą patino kastracija.>Patelės. Katės 4-10 dienų, kas tris savaites kniaukia, dažniau šlapinasi, ieško patino.:n:>Savo elgesiu pritraukia patinus, kurie kniaukia po langais, žymi teritoriją šalia jūsų:n:>namų. Rujojančios kalės taip pat ieško patinų, jų skleidžiamas kvapas pritraukia patinus:n:>prie kalės gyvanamosios vietos. Rujojanti kalė bute sukelia daug nemalonumų, kadangi:n:>išskiria kraujingas išskyras, tepa grindis, baldus.>- Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas gyvena ilgiau ir būna sveikesnis?>Sterilizacija paprastai atliekama naudojant bendrą narkozę. Tiek patinui tiek patelei:n:>nereikia sudėtigos pooperacinės priežiuros. Sterilizavus šunį ar katiną nuo šešių:n:>mėnesių išvengsite galimo sėklidžių vėžio, prostatų ligų ir išvaržų. Sterilizuota:n:>katė ar kalė nesirgs piometra ( pūlingas gimdos uždegimas). Piometra gydoma naudojant:n:>intraveninius tirpalus, antibiotikų terapiją, ir sterilizaciją. 50% kalių ir 90% kačių,:n:>kurie serga pieno liaukų vėžiu, išgydyti nepavyksta. Be to vėžys dažniausiai pasitaiko:n:>vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir:n:>brangesnė, nei jauno.>-Ar žinote, kad sterilizavę savo gyvūną, apsaugosite nuo kančių ir mirties milijonus?>Ar žinote kiek vienas gyvūnas, sugebantis vesti palikuonis, kurie taip pat gali veistis, per:n:>metus į pasaulį gali išleisti palikuonių? [Atsakymas] . Beveik visi mylime ir džiaugiamės:n:>mažais šuniukais ir kačiukais, bet kai kuriems žmonėms suaugę jie nebeatrodo tokie:n:>patrauklūs ir meilūs. Todel milijonai įvairaus amžiaus ir veisliu šunų ir kačių yra:n:>eutanazuojami, arba tampa benamiais. Benamis gyvūnas, pragyvenęs keletą metų gaišta nuo:n:>bado, ligų, šalčio ar patekęs po mašina.>Mitai ir faktai:>Mitas: Prieš sterilizuojant, katė turi atsivesti kačiukų, o kalė- šuniukų.>Faktas: Kuo ankščiau jūs sterilizuosite savo patelę, tuo geresnė jos sveikata bus:n:>ateityje. Dauguma veterinarų sėkmingai naudoja ankstyvą sterilizaciją. Kuo vėliau:n:>atliekama sterilizacija, tuo didesnė gimdos infekcijos tikimybė ir tikimybė susirgti pieno:n:>liaukų vėžiu. Jei katė ar kalė bus sterilizuota iki pirmos rujos, iki 70% sumažeja:n:>tikimybė atsirasti pieno liaukų vėžiui ar gimdos uždegimui.>Mitas: Kastracija ar sterilizacija pakeis mano augintinio asmenybę.>Faktas: Kastruotas - sterilizuotas gyvūnas būna sveikesnis , ilgiau gyvena ir sukelia daug:n:>mažiau problemų savo šeimininkams. Sterilizacija, kastracija yra vienas iš būdų, kuris,:n:>kaip dabar jau įrodyta, yra sveika gyvūnui ir šeimininkui, ir tuo pačiu padeda stabdyti:n:>visą tą populiaciją arba prieauglį, kuris yra iš tikrųjų nereikalingas, kuris vėliau:n:>naikinamas, žudomas arba išmetamas į gatvę.>Taigi, pasvarstykime, kas geriau - per morčių kęsti beprotišką kačių kniaukimą, valyti:n:>gyvūno "pažymėtus" kampus, visą gyvenimą jam pirkti hormoninius preparatus:n:>rizikuoti, kad augintinis gali susirgti viena iš išvardintų ligų, baimintis, kad pajutęs:n:>rujojantį, morčiaujantį kitos lyties gyvūną pabėgs ir pasimes , o gal vieną kartą:n:>apmokėti gyvūno kastracijos ar sterilizacijos operaciją? Kaip manote Jūs, gerbiami mūsų:n:>puslapio lankytojai, gyvūnų savininkai?>Nekartokime klaidų.>Suprantamas žmogaus noras be smurto reguliuoti gyvūnų skaičių. Katės, šunys yra vislūs:n:>gyvūnai ir ypač miestuose be žmogaus įsikišimo atsiranda daug beglobių. Katės,:n:>gyvenančios konteineriuose , šunys išvyti iš namų be priežiūros dauginasi, nešioja:n:>ligas, platina parazitus, baugina visuomenę. Gaudymai, šaudymai, nuodijimai ir kitokie:n:>naikinimai daugeliui Lietuvoje atrodo vienintelis teisingas būdas siekiant sumažinti:n:>valkataujančių gyvūnų skaičių. Tačiau benamių net ir nuo tokių drastiškų priemonių:n:>nė kiek nemažėja.>Ar nėra išeities iš tokios apsurdiškos padėties?>Išeitis tikrai yra. Daugelis aukštos kultūros, su senomis gyvūnų globos tradicijomis:n:>valstybių senai pamiršo valkataujančių šunų problemą. Kaip pavyzdį paminėsime, kad į:n:>Helsinkio (Suomija) gyvūnų globos namus patenka tik keli šunys per metus, tačiau benamių:n:>kačių kolkas yra tikrai nemažai.>Paskaitykime ir pagalvokime, gal čia išsakytos žinomų žmonių mintys padės pasukti:n:>teisingu keliu ir nekartoti klaidų.>Štai jų mintys:>Esther Mechler /JAV/ “SPAY/USA” direktorė>Nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir:n:>kačių tačiau benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Skirtingose:n:>šalyse ar regionuose situacija yra labai skirtinga. Tokiose valstybėse kaip Šveicarija ar:n:>Austrija daugelis gyvūnų globos namų yra beveik tušti. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje:n:>yra tiek daug beglobių šunų ir kačių, kad jų negali sutalpinti veikiantys gyvūnų globos:n:>namai.>Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir:n:>kačių per metus. Beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus tik dėka naujų:n:>įstatymų, visuomės švietimo, kastravimo/sterilizavimo programų.>Remiantis istorija ir esama situacija Ryrų Europos valstybėse kaip Slovakia ir Bulgarija:n:>noriu paminėti šiuo metu svarbiausius dalykus šio regiono šalims:>Būtinas visuomenės švietimas siekiant parodyti kastravimo/ sterilizavimo pranašumą>* mažiau benamių gyvūnų miestuose- geriau biznio investicijoms, turizmui, visuomenės:n:>sveikatai;>* gyvūnų savininkui daug patogiau turėti kastruotą gyvūną- mažiau bastysis, mažiau:n:>pešis, mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susirgs vėžiu;>* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – daug lengvesnis kelias spręsti problemas-:n:>būsimų benamių gyvūnų pertekliaus, žiaurumo, maisto nepritekliaus;>* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – lengvesnis, humaniškesnis, 3 kartus:n:>pigesnis problemos sprendimo būdas.>Būtina įstatymiškai įteisinti NBA (Neuter Before Adoption – kastracija prieš patenkant:n:>į naujus namus) politiką gyvūnų prieglaudose.>Daugelyje šio regiono valstybių nėra didelio beglobių gyvūnų pertekliaus, tačiau reikia:n:>dėti visas pastangas, kad jų nedaugėtų.>Gyvūnų globos namų Rytų Europos šalyse yra ne per daug todėl reikia pasirinkti teisingą:n:>darbo kryptį , kad būtų išvengta problemų ateityje ir beglobių gyvūnų antplūdžio...>Daugelis problemų gali išnykti (pasišalinti) paliktos ramybėje – ši problema (benamių:n:>gyvūnų) tik dar labiau paaštrės!>Jurgita Gustaitienė, veterinarijos gydytoja, LFD “Bubastė” prezidentė, Klaipėdos:n:>gyvūnų prieglaudos direktorė>Remdamasi ilgalaike savo darbo, bei tarptautinių gyvūnų globos organizacijų patirtimi,:n:>įvertinant miesto užimamą teritoriją, gyventojų skaičių galiu pateikti tokią:n:>statistiką:>Į gyvūnų prieglaudą mieste kaip Vilnius per 1 metus gali patekti apie 3000 gyvūnų.>65 % iš jų šunų, 35 % iš jų kačių.>Grąžinama savininkams apie 2% gyvūnų.>Nauji namai surandami 40% gyvūnų, t.y. 1164 gyvūnams per 1 metus.>Karantinuojama apie 0,4 % gyvūnų, t.y. 12 gyvūnų per 1 metus.>Beskausmė eutanazija atliekama 58% gyvūnams, t.y. 1688 gyvūnams per 1 metus.>Remiantis gyvūnų auginimo ir laikymo miestuose taisyklėmis, kurios panašios daugelyje:n:>Lietuvos miestų, jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai turi būti laikomi 3 paras.>Nesunku paskaičiuoti, kad gyvūnų šėrimui ir eutanazijai reikės apie 40000 Lt per 1 metus.:n:>Suma tikrai nėra maža, o jei dar suskaičiuosime kiek pinigų reikia skiri apkandžiotų:n:>žmonių gydymui....>Nesvyruodama pasisakau už gyvūnų kastraciją/ sterilizaciją.>Atmetus visus argumentus susijusius su emocijomis, kastracijos priešininkams noriu pasakyti ,:n:>kad kastracija daug pigesnis problemų susijusių su benamiais gyvūnais sprendimo būdas.
prieš 2 sav.
Atsakyti
Stebėti diskusiją (gauti naujas žinutes el. paštu)
rainius
Žinučių: 10
Katina verta kastruoti bent jau del teritorijos zymejimo, ypac jei vienoje teritorijoje gyvena keli patinai. Mano didysis katina kastruotas ir visai nera letas, vangus ar nutukes kaip gasdina kai kurie priesininkai, beto ir svelnesnis, meilesnis nei kiti nekastruoti katinai. Kadangi be didziojo katino turiu dar ir du maziukus(beje irgi patineliai), tai butinai ruosiuosi ir juos kastruoti kai paaugs. Kazkodel labiausiai kastravimui kiek teko susidurti priesinasi vyrai, tipo tegu prieaugliumi rupinasi turintys katytes..o del narkozes- be abejo kai parsinesiau saviski isleipusi graudus vaizdas buvo, bet kai zinai kad tai tik i gera kitaip reguoji
rainius :>Katina verta kastruoti bent jau del teritorijos zymejimo, ypac jei vienoje teritorijoje gyvena:n:>keli patinai. Mano didysis katina kastruotas ir visai nera letas, vangus ar nutukes kaip:n:>gasdina kai kurie priesininkai, beto ir svelnesnis, meilesnis nei kiti nekastruoti katinai.:n:>Kadangi be didziojo katino turiu dar ir du maziukus(beje irgi patineliai), tai butinai:n:>ruosiuosi ir juos kastruoti kai paaugs. Kazkodel labiausiai kastravimui kiek teko susidurti:n:>priesinasi vyrai, tipo tegu prieaugliumi rupinasi turintys katytes..o del narkozes- be abejo:n:>kai parsinesiau saviski isleipusi graudus vaizdas buvo, bet kai zinai kad tai tik i gera kitaip:n:>reguoji
prieš 1 sav.
Atsakyti
2010-05-18 14:52:50
Galbut kiekvienai veisliai ar kazkokiems atvejaims yra kitaip. Is kur toks pyktis noras kazka irodyneti. Idomu ar ameniskai paskambinai ir paklausiai daktaro 
Tikrai daugiau cia kazko neirodynesiu gal ne visu tikslas cia meluoti nors jei kiekvieno diskudijos dalyvio pasakyta nuomone tikrinama tai galima daryti kitokias isvadas .
Sekmes .
Cobra :
>Na, ir? Ką tai įrodo?
>Šiame puslapyje štai kas rašoma - cituoju: "Geriausias metas šioms operacijoms yra kai
>gyvūnas dar jaunas, maždaug 6 mėnesių amžiaus". Apie jokias vadas nėra užsiminta.
>P.S. to, ką jūs rašėte, jie, teigia, nėra sakę... Tai kas meluoja?
>Monic :
>>http://www.vet-klinika.lt/ (stai jei tai taip stipriai neduoda ramybes.)
Tikrai daugiau cia kazko neirodynesiu gal ne visu tikslas cia meluoti nors jei kiekvieno diskudijos dalyvio pasakyta nuomone tikrinama tai galima daryti kitokias isvadas .Sekmes .
Cobra :
>Na, ir? Ką tai įrodo?
>Šiame puslapyje štai kas rašoma - cituoju: "Geriausias metas šioms operacijoms yra kai
>gyvūnas dar jaunas, maždaug 6 mėnesių amžiaus". Apie jokias vadas nėra užsiminta.
>P.S. to, ką jūs rašėte, jie, teigia, nėra sakę... Tai kas meluoja?
>Monic :
>>http://www.vet-klinika.lt/ (stai jei tai taip stipriai neduoda ramybes.)
2010-05-04 19:28:26
Na, ir? Ką tai įrodo?
Šiame puslapyje štai kas rašoma - cituoju: "Geriausias metas šioms operacijoms yra kai gyvūnas dar jaunas, maždaug 6 mėnesių amžiaus". Apie jokias vadas nėra užsiminta.
P.S. to, ką jūs rašėte, jie, teigia, nėra sakę... Tai kas meluoja?
Monic :
>http://www.vet-klinika.lt/ (stai jei tai taip stipriai neduoda ramybes.)
Šiame puslapyje štai kas rašoma - cituoju: "Geriausias metas šioms operacijoms yra kai gyvūnas dar jaunas, maždaug 6 mėnesių amžiaus". Apie jokias vadas nėra užsiminta.
P.S. to, ką jūs rašėte, jie, teigia, nėra sakę... Tai kas meluoja?
Monic :
>http://www.vet-klinika.lt/ (stai jei tai taip stipriai neduoda ramybes.)
2010-05-04 17:33:02
As ne jus komentavau. Aiskiai matoma kai kuriu zmoniu kultura ir reiskiamas nepasitenkinimas nezinia ko.
migsaa :
>Labai norėčiau paklausti, kur jūs matote nekultūringa elgesį?
>Gal aš nepastebiu?Ojoj, na ir nekokia aš...
migsaa :
>Labai norėčiau paklausti, kur jūs matote nekultūringa elgesį?
>Gal aš nepastebiu?Ojoj, na ir nekokia aš...
2010-05-03 21:03:36
Labai norėčiau paklausti, kur jūs matote nekultūringa elgesį?
Gal aš nepastebiu?Ojoj, na ir nekokia aš...
Gal aš nepastebiu?Ojoj, na ir nekokia aš...
2010-05-03 19:45:41
Fui kokia kultura. http://www.vet-klinika.lt/ (stai jei tai taip stipriai neduoda ramybes.)
Cobra :
>Tai jei pateikei klaidingą/nepatikrintą info, tai būk drąsi tai pripažinti.
>Fuj, kokia akiplėša.
>Monic :
>>Dar to betruko diskusiju forume ims tikrinti kas ka sako
Cobra :
>Tai jei pateikei klaidingą/nepatikrintą info, tai būk drąsi tai pripažinti.
>Fuj, kokia akiplėša.
>Monic :
>>Dar to betruko diskusiju forume ims tikrinti kas ka sako
2010-05-03 19:36:30
Tai jei pateikei klaidingą/nepatikrintą info, tai būk drąsi tai pripažinti.
Fuj, kokia akiplėša.
Monic :
>Dar to betruko diskusiju forume ims tikrinti kas ka sako
Fuj, kokia akiplėša.
Monic :
>Dar to betruko diskusiju forume ims tikrinti kas ka sako
2010-05-03 17:47:15
Ir ką reiškia tas apdovanojimas?Ogi nieko.Neskleiskit šios dezinformacijos, nes nuo to labai priklauso beglobių gyvūnų gerovė..
2010-05-03 14:34:08
Dar to betruko diskusiju forume ims tikrinti kas ka sako
Cobra :
>Iš serijos VBS
>Įvardykit tą vet.gydytoją - bus labai nesunku patikrinti, ar jis tikrai taip, kaip kad
>rašot, kada nors yra sakęs
Cobra :
>Iš serijos VBS
>Įvardykit tą vet.gydytoją - bus labai nesunku patikrinti, ar jis tikrai taip, kaip kad
>rašot, kada nors yra sakęs
2010-05-03 10:25:33
Iš serijos VBS
Įvardykit tą vet.gydytoją - bus labai nesunku patikrinti, ar jis tikrai taip, kaip kad rašot, kada nors yra sakęs
Įvardykit tą vet.gydytoją - bus labai nesunku patikrinti, ar jis tikrai taip, kaip kad rašot, kada nors yra sakęs
2010-05-02 23:39:16
Na ne as pas ji lankausi o drauge, be to tas veterinaras gavo metu apdovanojima uz geriausia vet gydytoja! ir pasake kad reikia sunyte kastruoti arba iki pirmos rujos arba po pirmos vados sitaip bus geriausia jai. Ir as niekam nekisu tokios nuomones nesu pati veterinare ir ne man tai spresti 
migsaa :
>PATIKĖK, TAI NETIESA.Tai žmonių sugalvotas mitas, kad šunis ir kates galima kastruoti tik
>po pirmos vados...
>Monic :
>>Mazu vesliu sunytem kai kuriom samoniu samone pasidomek
>>Cobra :
>>>Nesąmonių nesąmonė.
>>>Monic :
>>>>O kad kastruoti po pirmos vados tai suniukams tikrai taip yra
migsaa :
>PATIKĖK, TAI NETIESA.Tai žmonių sugalvotas mitas, kad šunis ir kates galima kastruoti tik
>po pirmos vados...
>Monic :
>>Mazu vesliu sunytem kai kuriom samoniu samone pasidomek
>>Cobra :
>>>Nesąmonių nesąmonė.
>>>Monic :
>>>>O kad kastruoti po pirmos vados tai suniukams tikrai taip yra
2010-05-01 23:10:14
Aš taip pat 
2010-05-01 14:01:56
Nepritariu tokiems dalykams...
2010-05-01 13:55:48
