Birmos

Veislės istorija

Birmos kačių kilmė yra paslaptinga, bet žavinga. Lengenda sako, kad ši veislė kilo iš Birmos, kur ji buvo laikoma šventa ir gyveno šventykloje su šventikais, kurios auksinė deivė Tsun-Kyan-Kse buvo gražių mėlynų akių. Tačiau šventyklą užpuolė, o vyriausiąjį šventiką nužudė. Katė padėjo savo letenėles ant šeimininko, o galvą atrėmė į deivę. Staiga jos kailiukas, kaip ir visų kitų šventyklos kačių, tapo auksinis, o akys tokios pat mėlynos kaip ir deivės. Snukutis, letenėlės ir uodega nusidažė žemės spalva, tik letenėlių galiukai liko baltos spalvos, simbolizuojantys katės atsidavimą mirštančiam šeimininkui ir jo sielos tyrumą. Praėjus septynioms dienoms Sinh numirė, kartu su savimi į dangų nusinešdama šventiko sielą.

Birmos katės pirmą kartą atvyko į Europą 1910-ųjų pabaigoje, o į JAV 1950-ųjų metų pabaigoje.

Charakteristika

Visi kačiukai gimsta balti, dėmelės atsiranda per pirmuosius dvejus metus. Užtenka pažiūrėti į Birmos katės kojyčių pėdutes ir jūs pamatysite skiriamąjį jos bruožą. Visų jų pėdutės yra baltos spalvos. Akys tamsiai mėlynos ir išraiškingos. Galva yra apvali su mažomis ausimis. Kailis būna šviesios spalvos su patamsėjimais ant snukučio, kojų ir uodegos. Jos kūnas nuo vidutinio ir didelio dydžio. Vienas iš daugelio šios veislės pliusų yra tai, kad jos ilgas, šilkinis kailis beveik nesivelia.

Temperamentas

Birmos katės švelnios, gudrios. Gerai sutaria su kitais namų augintiniais. Tinka šeimoms su vaikais ir pradedantiems kačių augintojams. Mėgsta bendrauti su žmonėmis ir kitais gyvūnais, todėl labiausiai tinka šeimoms auginančioms daugiau nei vieną gyvūną. Nesirūpinkite dėl vertingų, dūžtančių daiktų aukštai lentynose, ar užuolaidų, nes šios katės nėra linkusios aukštai laipioti.

Priežiūra

Kailis reikalauja minimalios priežiūros. Kartą ar du per savaitę pašukuokite ir jis išliks šilkinis. Linkusios tukti, todėl kruopščiai normuokite maistą.