Pokalbiai apie viską

Tai gerai
Sukurti dar apie šunį?

Gražu


Irmavila :
>Jeigu tau tinka trumpas tai štai:
>Perla- Ji balta kaip snaigė,
>Jai neprilygsta perlai.
>Mišrūniukė ji yra,
>Ūsus kraipo ne viena.
>Turi micėje draugų,
>Oj kiek daug...
>Net suskaičiuot sunku.
>Akys žalsvos geltonai
>Žiba man kaip žiburiai.
>O nosytė jau tokia!
>Rožiniai miela.

Tinka?

Jeigu tau tinka trumpas tai štai:

Perla- Ji balta kaip snaigė,
Jai neprilygsta perlai.
Mišrūniukė ji yra,
Ūsus kraipo ne viena.
Turi micėje draugų,
Oj kiek daug...
Net suskaičiuot sunku.
Akys žalsvos geltonai
Žiba man kaip žiburiai.
O nosytė jau tokia!
Rožiniai miela.

Gali tik apie katę Kaip nori


Irmavila :
>Mielai sukursiu Tas eilėraštis išėjo nekaip, nes nebuvo rimo. O apie šunį ar apie
>katę kurti? Labai gražus eilėraštis kur tu sukūrei
>

Mielai sukursiu Tas eilėraštis išėjo nekaip, nes nebuvo rimo. O apie šunį ar apie katę kurti? Labai gražus eilėraštis kur tu sukūrei

Tylią naktį, kai nieks nemato...
Kai žiauri pūga siaučia už lango,
Tipena mažiukas šuniukas
Juodas auksas – gražuoliukas.

Tylią naktį, kai nieks negirdi
Kai silpni edeliai už lango nuvirtę,
Eina gultis į lovą mažučiukas –
Dikis jis vardu, ta šuniukas.

Kai ateina rytas, jis lyg pasukęs lekia.
Bėga prie dubenėlio, ieško maisto, geria.
Atsibudus šeimininkams puls juos išbučiuoti
Ir pamatęs maistą vėl, kad ims tik meilikuotis.

Op, pašokęs ir gaudęs kojnę ir žaislus
Jis prisimins laikus jam gerus...
Nors jis mažas dar yra,
Bet su juo taip linksma, gera...

Sedės mažylis prie durų ir lauks
Šeimininkų grįžtant.
Jei ilgai nepasirodys, tik, kad staugs.
Kai gįši gulės bemiegant...

Valgo jis ir valgo, ar jam maža?
Mėgsta jis lauką, snogą šaltą.
Pėdutės jau šąla,
Bet pamačius maistuką, jam akys sąla.
Bėje, čia ką tik sukūriau... Kaip manot?

Kaip gražu gal ir apie mano Dikutį, bei perlutę gali eilėraštukus sukurt? Tu taip gražiai kuri...


Irmavila :
>buciuk, kadangi tu niekur neatsiliepi parašysiu čia Sukūriau tau eilėraštį, tik nelabai
>gavos
>Bučis- mažas jis šuniukas,
>Mielas ir gražutis,
>Mėgsta pasivaikščiot,
>Po laukus snieguotus.
>Tipena jo pėdutės,
>Įsirėždamos tvirtai,
>Akys žiba lyg švieselės,
>Tamsiame laukų sniege,
>Liežuvėlį jis iškišęs,
>Žiūri į mane pakreipęs galvą,
>Myli bučis Ugnę,
>O Ugnelė bučį,
>Sutaria abu,
>Ir nueina jie kartu.

buciuk, kadangi tu niekur neatsiliepi parašysiu čia Sukūriau tau eilėraštį, tik nelabai gavos

Bučis- mažas jis šuniukas,
Mielas ir gražutis,
Mėgsta pasivaikščiot,
Po laukus snieguotus.
Tipena jo pėdutės,
Įsirėždamos tvirtai,
Akys žiba lyg švieselės,
Tamsiame laukų sniege,
Liežuvėlį jis iškišęs,
Žiūri į mane pakreipęs galvą,
Myli bučis Ugnę,
O Ugnelė bučį,
Sutaria abu,
Ir nueina jie kartu.