Pasigirsta teiginių, kad katės, labiau nei žmonės, kenkia mūsų planetos biologinei įvairovei ir kelia  grėsmę kai kurioms gyvūnų rūšims. Mokslininkų pateikiami duomenys rodo, jog organizmų rūšių  įvairovė išties mažėja. Daugiausia tai vyksta dėl žmogaus vykdomos veiklos: taršos, ekosistemų naikinimo, nedarnaus gamtos išteklių naudojimo. Tačiau neseniai buvo mestas nemažas akmuo ir į kačių daržą...

Katės gali išnaikinti ištisas rūšis

Nustatyta, kad pasaulyje pastebimai sumažėjo mažųjų sparnuočių ir kaip didžiausios to kaltininkės nurodomos katės. Skaičiai išties įspūdingi: katės per metus nugalabija maždaug 1,4–3,7 milijardo paukščiukų, o 33 paukščių rūšys net baigia išnykti. Be to, murkliai per metus sumedžioja 6,9–20,7 milijardo smulkiųjų žinduolių.

Šie ir kiti duomenys buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“. Juos pateikė biologai, vadovaujami Smithsono ekobiologijos instituto (Vašingtonas, JAV) mokslininko Scott R. Loss‘o. Mokslininkai tyrė, kokią žalą biologinei įvairovei daro laisvai gyvenančios katės. Jų teigimu, per metus viena katė vidutiniškai sumedžioja 36 paukštelius bei 200 smulkiųjų žinduolių ir nedidelių roplių.

Labiausiai gamtai kenkia benamės, laisvai gyvenančios katės, nes paukščiai ir kiti smulkūs gyvūnai yra vienintelis jų mitybos šaltinis. Kadangi didžiosiose pasaulio valstybėse benamių kačių priskaičiuojama milijonais, kai kurioms gyvūnų rūšims išties kyla didelė grėsmė. Štai Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje jau fiksuojamas kai kurių paukščių ir smulkiųjų žinduolių populiacijos išnykimas, vykdomos akcijos, draudžiančios išleisti į lauką namines kates.

Tačiau mokslininkai pripažįsta, jog yra ir kita medalio pusė – katės naikina kenkėjus. Jeigu ne katės, kenksmingi graužikai (žiurkės, pelės ir kt.) nekontroliuojami daugintųsi, keltų pavojų pasėliams, maisto atsargoms, žmonių sveikatai.

Katės gerina miestų sanitariją

Ekologai išsakė savo nerimą, tačiau jie neginčija fakto, kad katės yra puikios miestų ir gyvenviečių sanitarės. Maskva, Londonas, Varšuva ir kiti didmiesčiai, turintys metro, didelį požeminių komunikacijų tinklą, kur geros sąlygos veistis graužikams, be kačių pagalbos tikrai neišsiverstų.

1958 metais visoje Kinijoje buvo vykdoma didžiulė graužikų naikinimo kampanija. Jos metu žuvo ne tik daugybė graužikų, bet ir kačių. Buvo suduotas smūgis laisvai gyvenančioms unikalioms kalnų katėms. Žmonių veikla šiai kačių rūšiai ir dabar kelia grėsmę. Kinijos kalnų katės gyvena 2,800 – 4,100 m virš jūros lygio, ten, kur labai atšiaurus klimatas – nepaprastai karšta vasarą ir atšiauru žiemą. Kalnų katės šiose sunkiai prieinamose vietose kaip tik ir padeda išlaikyti gyvūnų rūšių įvairovę, pusiausvyrą.

Arba kitas atvejis nedideliame šachtininkų miestelyje Houtonge, Taivano provincijoje. Pasibaigus kalnakasybos darbams, miestelyje neliko gyventojų, tačiau miestelį išsaugojo vietinės katės! Vienas likusių gyventojų, gailėdamasis paliktų kačių, surengė fotosesiją ir paskelbė rainiukių nuotraukas internete.

Internautų reakcija buvo audringa. Jie ne tik žavėjosi kačių portretais, bet užsigeidė pamatyti tą žmonių paliktąją vietą, aplankyti kates. Dabar Houtongo neatpažinsi: gatvelėmis zuja turistai, veikia kavinukės ir viešbučiai, o suvenyrų parduotuvėlės lūžta nuo katiniškų suvenyrų. Savanorių komanda prižiūri Houtongo kates, joms net įrengti komfortiški namukai.