Bone
Mice
Rašinių konkursas
Sveiki Mice nariai,
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
2014-02-28 19:56:52
Sveiki, mano brolis Markizas buvo tikras išdaigų meistras!!! Aš , Marta, esu truputį ramesnė,bet…
Buvau nesenai priglausta savo gerųjų šeimininkų iš globos namų ,juk tiek jie pasiaukojo ir mane į Kuršėnus net iš Kauno parsivežė !!! Na ką,apsipratusi per savaitėlę, galvojau kur čia pasislėpti, kad jie manes nerastų…Mylėjo jie visi mane, bet aš buvau patyrusi jau svetimų žmonių nemeilę ,kurie paėmė mane iš globos, vėl grąžino atgal. Pamaniau ir čia taip bus .Pagalvojau,padarysiu gudriau…pasislėpsiu…liksiu čia amžinai…
Gera vieta – vonia ,o joje skalbimo mašina, kurią , laimei, atvirą paliko šeimininkė po skalbimo pravėdinti. Ir ką, manau,tinka. Kol šeimininkė pusryčiavo, ruošėsi ,aš stryktelėjau į mašiną ,susiraičiau ir guliu.Šeimininkas nieko negalvodamas atėjo į vonią,uždarė dangtį,padarė tvarką ir palikę jie mane ramybėje,išėjo . Pašaukė mane kambaryje,nerado, ai, pamanė, pasislėpė vėl po lova ar sekcijos lentynoje (aš buvau baili ir nedrąsi pradžioje naujuose namuose).
Tūnojau ,sukiojausi, bildėjau,bet…nieko namuose nebuvo…oi kaip nusibodo,šonai paskaudo…skrandukas prašė maistelio ,vandenėlio…Na ir kvailė ,galvojau, juk jie tai neskriaudžia manes, myli,ir kam aš slepiuosi?
Pagaliau… kažkas subildėjo, pradėjo ieškoti manes, šaukti Martute,Martute ,kur tu įlindai, ateik,nebijok…nėra…Šeimininkė girdžiu vos neverkia, sako tik Markizėlio netekau,o dabar ir šita katytė dingo…Taip norėjau atsiliepti - AŠ ČIA!!! Bet tie žmonės tokia kalba kalba…nemoku aš. Pasitarė visi ,pamanė , kad aš pro duris pabėgau…
Ir štai – džiaugsmas,šeimininkas atėjo į vonią praustis…aš pradėjau bildėti, sukiotis mašinos viduje, jis dar nesuprato kas čia…pagaliau pradarė dangtį…o aš, vargšelė, puoliau lauk prie jo.iš laimės tiesiai ant rankų…Na ir glostė, mylavo jie visi mane, davė skanėstų, maistelio, vandens… na ir pabarė, kad Martutei nereikia landžioti ten kur nereikia…
Bet aš vistiek maniau,kad kalčiausias tai šeimininkas…ne aš…ko nežiūri, kai uždaro…taip bare ir šeimininkė jį…
Gerai, kad viskas baigėsi laimingai…tokia mano išdaiga, turiu dabar jų ir daugiau,bet…palieku kitam kartui…
Buvau nesenai priglausta savo gerųjų šeimininkų iš globos namų ,juk tiek jie pasiaukojo ir mane į Kuršėnus net iš Kauno parsivežė !!! Na ką,apsipratusi per savaitėlę, galvojau kur čia pasislėpti, kad jie manes nerastų…Mylėjo jie visi mane, bet aš buvau patyrusi jau svetimų žmonių nemeilę ,kurie paėmė mane iš globos, vėl grąžino atgal. Pamaniau ir čia taip bus .Pagalvojau,padarysiu gudriau…pasislėpsiu…liksiu čia amžinai…
Gera vieta – vonia ,o joje skalbimo mašina, kurią , laimei, atvirą paliko šeimininkė po skalbimo pravėdinti. Ir ką, manau,tinka. Kol šeimininkė pusryčiavo, ruošėsi ,aš stryktelėjau į mašiną ,susiraičiau ir guliu.Šeimininkas nieko negalvodamas atėjo į vonią,uždarė dangtį,padarė tvarką ir palikę jie mane ramybėje,išėjo . Pašaukė mane kambaryje,nerado, ai, pamanė, pasislėpė vėl po lova ar sekcijos lentynoje (aš buvau baili ir nedrąsi pradžioje naujuose namuose).
Tūnojau ,sukiojausi, bildėjau,bet…nieko namuose nebuvo…oi kaip nusibodo,šonai paskaudo…skrandukas prašė maistelio ,vandenėlio…Na ir kvailė ,galvojau, juk jie tai neskriaudžia manes, myli,ir kam aš slepiuosi?
Pagaliau… kažkas subildėjo, pradėjo ieškoti manes, šaukti Martute,Martute ,kur tu įlindai, ateik,nebijok…nėra…Šeimininkė girdžiu vos neverkia, sako tik Markizėlio netekau,o dabar ir šita katytė dingo…Taip norėjau atsiliepti - AŠ ČIA!!! Bet tie žmonės tokia kalba kalba…nemoku aš. Pasitarė visi ,pamanė , kad aš pro duris pabėgau…
Ir štai – džiaugsmas,šeimininkas atėjo į vonią praustis…aš pradėjau bildėti, sukiotis mašinos viduje, jis dar nesuprato kas čia…pagaliau pradarė dangtį…o aš, vargšelė, puoliau lauk prie jo.iš laimės tiesiai ant rankų…Na ir glostė, mylavo jie visi mane, davė skanėstų, maistelio, vandens… na ir pabarė, kad Martutei nereikia landžioti ten kur nereikia…
Bet aš vistiek maniau,kad kalčiausias tai šeimininkas…ne aš…ko nežiūri, kai uždaro…taip bare ir šeimininkė jį…
Gerai, kad viskas baigėsi laimingai…tokia mano išdaiga, turiu dabar jų ir daugiau,bet…palieku kitam kartui…
2014-03-07 23:38:51
Po ilgo is skanaus miestelio,atėjo rytas,kuris pažadino mane paukščiuku ciulbejimas uz langų.Pries išeidama i lauka būtinai turejau issiraigyti.Kaip viska padariau nubegau prie durų ir savo švelniu balsiuku miaukiau miau,miau,kad jie išleistų mane i lauka,bet jie vis negirdejo,tada stengiausi garsiau miauuu,miauuu ir ka jus manote,jie pagaliau mane išgirdo.Isleido jie mane i lauka as buvau labai laiminga,nes galėjau žiūrėti paukščiukus is arčiau ir kas žino,gal bus ir laimikis,bet......Sekiau tuos paukščiukus,kol sutemo ir pasiklydau nuo namu.Ilgai ieškojau savo mylimu šeimininku ir mylimu namu,bet niekaip nepavykdavo,galvojau,kad jau viskas teks gyventi be ju ir šalti lauke:-(,taip tęsėsi penkias dienas,taip katukai ir ju šeimininkai,penkias dienas,kaip tai baisu.Tai viena diena susigriebiau save i leteneles ir sakiau sau:Jocke,nepasiduok,nes šeimininkai taves laukia ir jie negaletu be taves gyveni,tai taip ir padariau.Ieskojau ilgai,bet vat pagaliau radau ir tada nebuvo silpnas miaukimas prie durų kaip miau,bet jau buvo miauuuuuuuuuuu ir šeimininkai iskarto atidarė duris ir įleido mane,jie tiek mane mylavo,net is rankų nepaleido ir dar ka jus manote ir skanestu gavau.Pavalgius ir palakus nuėjau sau šiltai miegoti.Vat štai kokia baisią išdaiga iskreciau ne tik sau,bet ir šeimininkams,sakiau,kad daugiau nebus to ir dabar visai neinu i lauka,nebent šeimininkai eina su manimi.
2014-03-07 10:13:08
Prieš keletą metų,vieną gražią vasaros dieną, išleidom Juodelį į lauką pasidžiaugti gamta.Negalėjom ir nutuokti,kad ta diena nebus jau tokia graži ir linksma..Po geros valandos mūsų Juodelis grįžo ir pastebėjom,kad kažkokia keista mūsų katinėlio nuotaika..nubėgo ir tuoj pat susigūžęs atsigulė..nebeėmė maistelio..paliestas pyko,verkė ir atkakliai slėpė savo dešinę kojytę po savimi..supratau,kažkas nutiko..šiaip ne taip pavyko ištraukti tą jo nelemtą koją iš po jo..vidineje pusėje žiojėjo didžiulė plėštinė žaizda,beveik skylė...supratom,nieko nebus..pati gydyti šį sykį nerizikuosiu..reikia siūti žaizdą,akivaizdu..Keliaujam pas veterinarą..Juodelis nesupranta,pyksta,o ir skauda..kur čia mes jį vežam,kodėl neduodam ramybės..Pasiekėm pagaliau veterinarą..visą valandą pralaukę,pagaliau mes jau beveik gydytojo rankose,taisomės,ruošiamės apžiūrai ant specialaus stalo..ir ką jūs manote..vos sekundei praradome budrumą ir atrodė kad Juodelis jau ramus tupi ant stalo..tik strykt-pora šuolių ir mūsų Juodis jau lauke,kur už keletos žingsnių nepažįstama,pilna grėsmingų atomobilių gatvė..buvo atviras veterinarinės klinikos balkonas ir Juodis,žinoma,tą laisvą išėjimą,pastebėjo..mes panikoje..lekiu į lauką..turiu apibėgti vos ne visą namą,kad pasiekčiau tą vietą,kur balkonas..matau Juodelį prisiplojusį prie žolytės,ištempęs kakliuką žvąlgosi,į kurią čia puse mauti..aha..bet kur mausi,kai nežinai,kurioje pusėje ir namai..tada jau aš,pati kaip katinas,tik strykt ir dar pačiuoždama šviesiais džinsais per vešlią žolę..hmmm..kad griebiau Juodelį į glėbį,irk kad suspaudžiau..Neišsisuksi nuo daktarėlio,deja..taip džiaugiamės,kad pavyko jį nugriebti..nes nežinia kuom būtų viskas pasibaigę..Kojytė sėkmingai sugijo.O aš po to sykio savo katinus visada laikau geležiniuose gniaužtuose..p.s.balkonas ,dekui Dievui,pirmame aukšte buvo..
2014-03-06 20:03:08, pakeista: 2014-03-06 20:21:07
Sveiki,aš katinas Dinas ,esu labai ramus ir šiaip nemėgstu krėsti jokių iždaigų,nešokineju ant spintų ,esu labai atsargus....
Tą rytą pas šeimininkę atėjo kaimynė ir paprašė kažką ten paruošti gimtadieniui,atnešė maišelį ,jis judejo ...seimininkė isnešė į balkoną ir paliko durys atdaras ,aš išsliūkinau iš paskos bandžiau nosį įkisti į maišelį ,kažkas kaip šoko ,labai išsigandau ir parbėgau į kambarį....
Kitą dieną šeimininkė atsinešė maišelį ,pakvypo žuvimi.aš atlekiau ,užlipau ant stalo ir abu darynejom žuvį ,buvo taip įdomu...Liko tik žuvies galva ,kažkokia išnara ir uodega...Šeimininkė susidejo visą isimtą vidų ir išėjo pas kaimynę,ten reikejo sumalti ,prideti prieskoniu ,grietineles ,morkų ,kiausiniu ,bet man tai visai neidomu...
Likau vienas su žuvimi,tiesa,buvo seimininkas ,bet jis gulejo ir žiūrejo televizorių ,tai jo pats megstamiausias darbas...Palaižiau žuvies išnarą ,pajudinau ,bandžiau pažaisti....ir oi oi......
Grižo šeiminikė su bliūdeliu įdaro,o kur žuvis, kur žuvis ,sako šeimininkui ,žnok visai nejuokinga ,aš netuiu laiko,jis net supyko ,nemačiau tos tavo žuvies,kaip nematei ,tai gal ji atsigavo ir pabego,,,konfliktas brendo....gal nusinesei pas kaimynę su savo tokia galvą,jau pasimete seimininke ,nuejo pas kaimynę ,ne ten ji žuvies nenusinešė...
o aš tai žinau ,kur žuvis ,bet taip išsigandau,kad nieko negaliu pasakyti...Jie manau jau viską isvers...tada atejau į virtuvę ir pradejau letenėlę krapstyti spinteles tarpą..Visi suprato ,kad žuvis užkrito už spinteles..šeimininkas suko kažką ,traukė ,nusikeikė,žuvis buvo surasta ,aplipusi dulkem....
Mano šeimininkė ją įdarė išsivežė į darbą ,ten didele krosnis ,oškepė ir vakare puosė ,atidave kaimynei.....
Paskui paėmė mane ant rankų ,pasupavo, žinai Dinai,ner to blogo ,kas neišeitų į gerą,nors dulkes iš po spintelių išsivalem....murrrr.....manęs visai nebarė....
Tą rytą pas šeimininkę atėjo kaimynė ir paprašė kažką ten paruošti gimtadieniui,atnešė maišelį ,jis judejo ...seimininkė isnešė į balkoną ir paliko durys atdaras ,aš išsliūkinau iš paskos bandžiau nosį įkisti į maišelį ,kažkas kaip šoko ,labai išsigandau ir parbėgau į kambarį....
Kitą dieną šeimininkė atsinešė maišelį ,pakvypo žuvimi.aš atlekiau ,užlipau ant stalo ir abu darynejom žuvį ,buvo taip įdomu...Liko tik žuvies galva ,kažkokia išnara ir uodega...Šeimininkė susidejo visą isimtą vidų ir išėjo pas kaimynę,ten reikejo sumalti ,prideti prieskoniu ,grietineles ,morkų ,kiausiniu ,bet man tai visai neidomu...
Likau vienas su žuvimi,tiesa,buvo seimininkas ,bet jis gulejo ir žiūrejo televizorių ,tai jo pats megstamiausias darbas...Palaižiau žuvies išnarą ,pajudinau ,bandžiau pažaisti....ir oi oi......
Grižo šeiminikė su bliūdeliu įdaro,o kur žuvis, kur žuvis ,sako šeimininkui ,žnok visai nejuokinga ,aš netuiu laiko,jis net supyko ,nemačiau tos tavo žuvies,kaip nematei ,tai gal ji atsigavo ir pabego,,,konfliktas brendo....gal nusinesei pas kaimynę su savo tokia galvą,jau pasimete seimininke ,nuejo pas kaimynę ,ne ten ji žuvies nenusinešė...
o aš tai žinau ,kur žuvis ,bet taip išsigandau,kad nieko negaliu pasakyti...Jie manau jau viską isvers...tada atejau į virtuvę ir pradejau letenėlę krapstyti spinteles tarpą..Visi suprato ,kad žuvis užkrito už spinteles..šeimininkas suko kažką ,traukė ,nusikeikė,žuvis buvo surasta ,aplipusi dulkem....
Mano šeimininkė ją įdarė išsivežė į darbą ,ten didele krosnis ,oškepė ir vakare puosė ,atidave kaimynei.....
Paskui paėmė mane ant rankų ,pasupavo, žinai Dinai,ner to blogo ,kas neišeitų į gerą,nors dulkes iš po spintelių išsivalem....murrrr.....manęs visai nebarė....
2014-03-06 11:01:08, pakeista: 2014-03-06 17:29:03
Radžio baisiausia išdaiga tai tokia buvo: aš išėjau į lauką (tada buvo vasara) atsisėdau ant suoliuko Radžis pasislėpė už agrastų krūmo aš nuėjau prie to krūmo pasiskinti tų agrastų tas kaip šoko! Galvoju čia koks velnias bet pažiūriu ten radžis buvo. Tik gaila jo jau nebėra 
2014-03-04 08:25:27
Pumos baisiausia isdaiga.
Buvo gal savaite,kaip as atsiradau graziuose namuose,kur man maistelio skanaus duoda,kur patalelis svarus paklotas.Ir seimininke labai gera,myli mane,tik visa beda,kad laukan neisleidzia.Buvau pripratusi lauke miegoti,pelytes gaudyti,paukstelius paganyti.Dabar tik pro langa pasiziuriu...
Mano mazoj pilkoj galvelej brendo planas,kuria nors diena prasmukti pro duris.Seimininke kiekviena ryta iseidavo,gal pavyks ir man kartu. Pasislepiau uz batu dezes ir laukiau momento kada durys atsidarys.Tik puoliau seimininkei tarp koju,ji net nepastebejo,duris uzrakino ir laiptais zemyn nukauksejo.Na va,pagaliau as laisva!Dabar reikia nutipenti ir man zemyn.Nusileidau,bet kas gi cia?Dar vienos durys,kaip kalejime!Pasitryniau prie ju ,patupejau,niekaip atsidaryt nemokejau.Nuo virsaus kazkoks bildesys pasigirdo,bandziau sleptis,bet nebuvo kur.Kazkieno dideli batai vos manes nesuminde.Supratau,reikia gryzt prie savo duru.Jau buvau beveik pasiekusi tyksla,tik girdziu vel kazkas atidunda,slepsi,trepsi.Gerai,kad salia pasitaike geliu orandzerija.Isispraudziau salia geles dideles,jos lapai paslepe mane.Stengiausi nebijot,bet sirdute taip smarkiai plake.Nezinau,kiek as taip pratunojau,gal ir numigus buvau,kur ta seimininke,man taip baisu?Zingsniai,triuksmas,kvapai visokie,jau ir valgyt norisi.Girdziuvel kazkas ateina,ir tiesiai prie geliu,pila vandeni ant ju.Vajetau,kaip man dar sita iskest...Prisiplojau prie zemes ir ne krust.Zmogelis pilstantis vandeni,kazka pasake,pamurmejo ir nuejo.Netrukus vel zingsniai link manes artejo,kazkas tik capt mane uz cioprynos.Norejau draskytis,bet pamaciau seimininke.Pagaliau!Pasidare zymiai geriau.Seimininke ta vakara man ilgai pasakojo,kaip manes neradus visa kambari isieskojo,lauke apie nama kelis kartus begusi,saukusi.O as jai norejau irgi papasakoti,kiek baimes turejau,bet nemokejau zmoniu kalbos tai tik miaukiau ir miaukiau ta vakara.
Buvo gal savaite,kaip as atsiradau graziuose namuose,kur man maistelio skanaus duoda,kur patalelis svarus paklotas.Ir seimininke labai gera,myli mane,tik visa beda,kad laukan neisleidzia.Buvau pripratusi lauke miegoti,pelytes gaudyti,paukstelius paganyti.Dabar tik pro langa pasiziuriu...
Mano mazoj pilkoj galvelej brendo planas,kuria nors diena prasmukti pro duris.Seimininke kiekviena ryta iseidavo,gal pavyks ir man kartu. Pasislepiau uz batu dezes ir laukiau momento kada durys atsidarys.Tik puoliau seimininkei tarp koju,ji net nepastebejo,duris uzrakino ir laiptais zemyn nukauksejo.Na va,pagaliau as laisva!Dabar reikia nutipenti ir man zemyn.Nusileidau,bet kas gi cia?Dar vienos durys,kaip kalejime!Pasitryniau prie ju ,patupejau,niekaip atsidaryt nemokejau.Nuo virsaus kazkoks bildesys pasigirdo,bandziau sleptis,bet nebuvo kur.Kazkieno dideli batai vos manes nesuminde.Supratau,reikia gryzt prie savo duru.Jau buvau beveik pasiekusi tyksla,tik girdziu vel kazkas atidunda,slepsi,trepsi.Gerai,kad salia pasitaike geliu orandzerija.Isispraudziau salia geles dideles,jos lapai paslepe mane.Stengiausi nebijot,bet sirdute taip smarkiai plake.Nezinau,kiek as taip pratunojau,gal ir numigus buvau,kur ta seimininke,man taip baisu?Zingsniai,triuksmas,kvapai visokie,jau ir valgyt norisi.Girdziuvel kazkas ateina,ir tiesiai prie geliu,pila vandeni ant ju.Vajetau,kaip man dar sita iskest...Prisiplojau prie zemes ir ne krust.Zmogelis pilstantis vandeni,kazka pasake,pamurmejo ir nuejo.Netrukus vel zingsniai link manes artejo,kazkas tik capt mane uz cioprynos.Norejau draskytis,bet pamaciau seimininke.Pagaliau!Pasidare zymiai geriau.Seimininke ta vakara man ilgai pasakojo,kaip manes neradus visa kambari isieskojo,lauke apie nama kelis kartus begusi,saukusi.O as jai norejau irgi papasakoti,kiek baimes turejau,bet nemokejau zmoniu kalbos tai tik miaukiau ir miaukiau ta vakara.
2014-03-02 14:36:35
"Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)"
Kiaunės (ne)juokinga išdaiga
Vieną vėlyvą rudens dieną, į sodybą atvažiavo manęs aplankyti šeimininkė. Vasara kartu su šeimininkę gyvenam sodyboje, bet kai orai atšąla, o vasarnamį nebemalonu gyventi, rugsėjo pabaigoje išsikrausto į miestą. Mane paliko sodyboje, nes aš labai norėjau dar pagyventi ten, nes labai mėgstu lauką. Taigi dienos dar buvo gražios. Kiekvieną dieną ateidavo šeimininkė, atnešdavo man maisto. Gyvenau lauke, nes name neturėjau tualeto. Buvau tada dar jaunas, gal dvejų metu, ir dar negyvenau žiemą mieste kartu su šeimininke, o pasilikdavau sodyboje, nes buvau gimęs laukinių kačiukų, tai šeimininkė bijojo mane į miestą vežti, kad pradėsiu draskyti viską, žymėti terotoriją, nes buvau neoperuotas. Taigi pašėrė mane šeimininkė, pabuvome kartu, ir išėjo. Tą pačią dieną, vakare, atvažiavo mano šeimininkės giminaičiai į sodybą, ir kepė šašlykus. Davė ir man, buvau skanu. Vakaras įsibegėjo, pradėjo temti, ir pasidarė šaltoka. Nes spalio naktys gana šaltos. Ir sugalvojau aš nepastebėtas įsmukti į namą. Taip ir padariau, įsmukau, ir užbėgau į antrą aukštą. Visi išvažiavo, likau vienas namie. Namie buvo šiltą, židinys buvo pakūrentas, nuėjau miegoti. Bet labai užsinorėjau į tualetą, o durys užrakintos.... namie nėra tualeto. Ilgai ieškojau vietos kur galima būtu „pasysioti“ ir užkasti. Radau! Aš toks protingas... ir net užkasiau, tikrai niekas nepastebės... Išaušo rytas. Kaip visada atėjo šeimininkė, atnešė maisto, ilgai kvietė mane. Aš išgirdau ir sedėjau ant palangės. Šeimininkė, nes negalvojo, kad aš namie, nes paliko mane laukę, o kad kažkas dar po jos buvo ji nežinojo. Neradusi manęs lauke, šeimininkė pagaliau atrakino duris ir užėjo į namą. Ją iš kart pasitikau aš. Šeiminkė buvo nustebusi, kaip aš čia atsiradau. Paglostė, davė ėsti. Prieš išeidama jau, šeimininkė pamatė, kad sofos užtiesalas, negražiai surauktas. Pamatęs aš greitai išbėgau į lauką ir pasislėpiau, nes žinojau kas dabar bus. Šeimininkė priėjo pataisyti, ir užuodė nemalonų kvapą. Iš kart nuėjo manęs ieškoti. Rado. Atvedė už priekinių kojų mane prie sofos, ir badė snukutį į tą vietą, ir klausė „Ką Kiaune čia padarei? Ką padarei?“ Aš juk nekaltas, kad mane užrakino, ir be to juk viska „užkasiau“ Bet šeimininkė neilgai ant manęs pyko, tikrai galvojau, kad pliaukštels per užpakalį. Bet ne. Apkabino mane, ir kitą dieną išvažiavome į miestą. Man buvo atliktą operaciją, sodyboje pastatytas tualetas, ir vasarą gyvenu kartų su šeimininke sodyboje, žiemą bute, kartu su draugais. Teko keisti sofą, nes kvapas nedingo. Praėjo beveik 6 metai, tą sofą stovi pavėsinėje, beveik lauke galima sakyti, bet vis vien dar galima užuosti kvapą.. Tokią mano didžiausią išdaiga.
Kiaunės (ne)juokinga išdaiga
Vieną vėlyvą rudens dieną, į sodybą atvažiavo manęs aplankyti šeimininkė. Vasara kartu su šeimininkę gyvenam sodyboje, bet kai orai atšąla, o vasarnamį nebemalonu gyventi, rugsėjo pabaigoje išsikrausto į miestą. Mane paliko sodyboje, nes aš labai norėjau dar pagyventi ten, nes labai mėgstu lauką. Taigi dienos dar buvo gražios. Kiekvieną dieną ateidavo šeimininkė, atnešdavo man maisto. Gyvenau lauke, nes name neturėjau tualeto. Buvau tada dar jaunas, gal dvejų metu, ir dar negyvenau žiemą mieste kartu su šeimininke, o pasilikdavau sodyboje, nes buvau gimęs laukinių kačiukų, tai šeimininkė bijojo mane į miestą vežti, kad pradėsiu draskyti viską, žymėti terotoriją, nes buvau neoperuotas. Taigi pašėrė mane šeimininkė, pabuvome kartu, ir išėjo. Tą pačią dieną, vakare, atvažiavo mano šeimininkės giminaičiai į sodybą, ir kepė šašlykus. Davė ir man, buvau skanu. Vakaras įsibegėjo, pradėjo temti, ir pasidarė šaltoka. Nes spalio naktys gana šaltos. Ir sugalvojau aš nepastebėtas įsmukti į namą. Taip ir padariau, įsmukau, ir užbėgau į antrą aukštą. Visi išvažiavo, likau vienas namie. Namie buvo šiltą, židinys buvo pakūrentas, nuėjau miegoti. Bet labai užsinorėjau į tualetą, o durys užrakintos.... namie nėra tualeto. Ilgai ieškojau vietos kur galima būtu „pasysioti“ ir užkasti. Radau! Aš toks protingas... ir net užkasiau, tikrai niekas nepastebės... Išaušo rytas. Kaip visada atėjo šeimininkė, atnešė maisto, ilgai kvietė mane. Aš išgirdau ir sedėjau ant palangės. Šeimininkė, nes negalvojo, kad aš namie, nes paliko mane laukę, o kad kažkas dar po jos buvo ji nežinojo. Neradusi manęs lauke, šeimininkė pagaliau atrakino duris ir užėjo į namą. Ją iš kart pasitikau aš. Šeiminkė buvo nustebusi, kaip aš čia atsiradau. Paglostė, davė ėsti. Prieš išeidama jau, šeimininkė pamatė, kad sofos užtiesalas, negražiai surauktas. Pamatęs aš greitai išbėgau į lauką ir pasislėpiau, nes žinojau kas dabar bus. Šeimininkė priėjo pataisyti, ir užuodė nemalonų kvapą. Iš kart nuėjo manęs ieškoti. Rado. Atvedė už priekinių kojų mane prie sofos, ir badė snukutį į tą vietą, ir klausė „Ką Kiaune čia padarei? Ką padarei?“ Aš juk nekaltas, kad mane užrakino, ir be to juk viska „užkasiau“ Bet šeimininkė neilgai ant manęs pyko, tikrai galvojau, kad pliaukštels per užpakalį. Bet ne. Apkabino mane, ir kitą dieną išvažiavome į miestą. Man buvo atliktą operaciją, sodyboje pastatytas tualetas, ir vasarą gyvenu kartų su šeimininke sodyboje, žiemą bute, kartu su draugais. Teko keisti sofą, nes kvapas nedingo. Praėjo beveik 6 metai, tą sofą stovi pavėsinėje, beveik lauke galima sakyti, bet vis vien dar galima užuosti kvapą.. Tokią mano didžiausią išdaiga.
2014-03-02 10:51:11, pakeista: 2014-03-02 10:56:45
Svajoklytė:
Mano pirmasis gimtadienis
Na ką, pasidalinsiu ir aš savo pirmojo gimtadienio įspūdžiais.
Pamenu puikiai tą dieną. Atsibudau ryte, o žiūriu už lango pūga ir šaltukas spaudžia. Nusprendžiau, kad nieko gero tądien neveiksiu. O ir tėveliai be galo skubėjo kažkur. Vėliau sužinojau, kad jie lėkė į egzaminą. Vienu žodžiu, diena buvo ne kokia ir dar niekas neprisiminė, kad mano gimtadienis išaušo.
Kai mama ir tėtis išėjo, aš atsiguliau ant lovos ir laukiau jų. Laikas bėgo taip lėtai. Jau už lango darėsi tamsu, kai išgirdau savo mielosios mamytės žingsnius. Kaip patrakęs lėkiau prie durų. Mama ir tėtis įėjo į namus. Jie pavalgė ir vėl išlėkė kažkur, palikdami mane vieną „švęsti“ gimtadienio.
Po kiek laiko jie vėl grįžo rankose su kalnu maišų. Pamaniau, kad tikriausiai ten buvo dovanos man. Bet, žinoma, per daug tikėjausi iš tik savimi besirūpinančių tėvų. Jie toliau vaidino, kad nemato, jog man jau vieneri metukai sukako. O galų gale paaiškėjo, kad dar ir tėtės gimtadienis tą pačią dieną buvo, nes mat mama tai neužmiršo jam keksiukų iškepti bei skanią vakarienę padaryti. Sumąsčiau, jog neisiu sveikinti tėtės tol, kol jis manęs nepasveikins pirmas, todėl tingiai įsitaisiau kitame kambaryje ant lovos krašto.
Bumt... mama užvėrė duris. Pagalvojau, kad na ir gerai. Nors nematysiu jų, kietaširdžių užuomaršų, veidų. Tik girdėjau visokius garsus iš virtuvės skambant. Pamaniau, kad lai groja su savo lėkštėmis gimtadienio maršus tėčiui, o aš smagiai atšvęsiu ir vienas. Nežinau, kiek tiksliai laiko praėjo, bet galiausiai mama vis dėlto atvėrė duris. Iš kambario sklido tamsa. Galvojau, kas čia darosi. Išėjau iš miegamojo ir ogi žiūriu ant žemės buvo pastatyta lėkštutė su kvapniu pyragu, kad net ūsus apsilaižiau, o ant viršūnės dailiai pūpsojo viena žvakutė. Iš tos laimės net pradėjau murkti. Tik buvo baisoka paragauti torto, kol ta žvakė liepsnojo. Ėmiau laukti, kol mama užpūs žvakutę, o toji su tėčiu pradėjo savo spiegiančiu ir boso balsais dainuoti man ir ploti. Nelabai supratau, bet pabandžiau pritarti savo traktoriaus murkimu. Galiausiai mama patraukė tą baisingą žvakutę, o aš mikliai šokau prie darbo. Niam, viskas buvo taip skanu. Pradėjus valgyti supratau, jog tortas buvo pagamintas iš tuno, kiaulienos kumpio bei pagardintas šlapiu maisto. Čia tai kulinarijos viršūnė! Nepraėjus net 10 minučių lėkštė liko tuščia. Sunku buvo patikėti, kad tai - mano darbas. Galiausiai tėveliai apipylė mane bučiniais ir meiliais žodžiais, o aš gimtadieniškai lyžtelėjau savo tėčiui skruostą. Pamaniau, kad buvo verta laukti šito puikaus siurprizo visą dieną.
Taigi, štai tokia buvo ta mano gimtadienio šventė. O dabar jau laukiu savo broliuko Smoky gimtadienio. Tik įdomu ar tėvai ir vėl bandys mus gąsdinti su ta siaubinga žvakute.
Mano pirmasis gimtadienis
Na ką, pasidalinsiu ir aš savo pirmojo gimtadienio įspūdžiais.
Pamenu puikiai tą dieną. Atsibudau ryte, o žiūriu už lango pūga ir šaltukas spaudžia. Nusprendžiau, kad nieko gero tądien neveiksiu. O ir tėveliai be galo skubėjo kažkur. Vėliau sužinojau, kad jie lėkė į egzaminą. Vienu žodžiu, diena buvo ne kokia ir dar niekas neprisiminė, kad mano gimtadienis išaušo.
Kai mama ir tėtis išėjo, aš atsiguliau ant lovos ir laukiau jų. Laikas bėgo taip lėtai. Jau už lango darėsi tamsu, kai išgirdau savo mielosios mamytės žingsnius. Kaip patrakęs lėkiau prie durų. Mama ir tėtis įėjo į namus. Jie pavalgė ir vėl išlėkė kažkur, palikdami mane vieną „švęsti“ gimtadienio.
Po kiek laiko jie vėl grįžo rankose su kalnu maišų. Pamaniau, kad tikriausiai ten buvo dovanos man. Bet, žinoma, per daug tikėjausi iš tik savimi besirūpinančių tėvų. Jie toliau vaidino, kad nemato, jog man jau vieneri metukai sukako. O galų gale paaiškėjo, kad dar ir tėtės gimtadienis tą pačią dieną buvo, nes mat mama tai neužmiršo jam keksiukų iškepti bei skanią vakarienę padaryti. Sumąsčiau, jog neisiu sveikinti tėtės tol, kol jis manęs nepasveikins pirmas, todėl tingiai įsitaisiau kitame kambaryje ant lovos krašto.
Bumt... mama užvėrė duris. Pagalvojau, kad na ir gerai. Nors nematysiu jų, kietaširdžių užuomaršų, veidų. Tik girdėjau visokius garsus iš virtuvės skambant. Pamaniau, kad lai groja su savo lėkštėmis gimtadienio maršus tėčiui, o aš smagiai atšvęsiu ir vienas. Nežinau, kiek tiksliai laiko praėjo, bet galiausiai mama vis dėlto atvėrė duris. Iš kambario sklido tamsa. Galvojau, kas čia darosi. Išėjau iš miegamojo ir ogi žiūriu ant žemės buvo pastatyta lėkštutė su kvapniu pyragu, kad net ūsus apsilaižiau, o ant viršūnės dailiai pūpsojo viena žvakutė. Iš tos laimės net pradėjau murkti. Tik buvo baisoka paragauti torto, kol ta žvakė liepsnojo. Ėmiau laukti, kol mama užpūs žvakutę, o toji su tėčiu pradėjo savo spiegiančiu ir boso balsais dainuoti man ir ploti. Nelabai supratau, bet pabandžiau pritarti savo traktoriaus murkimu. Galiausiai mama patraukė tą baisingą žvakutę, o aš mikliai šokau prie darbo. Niam, viskas buvo taip skanu. Pradėjus valgyti supratau, jog tortas buvo pagamintas iš tuno, kiaulienos kumpio bei pagardintas šlapiu maisto. Čia tai kulinarijos viršūnė! Nepraėjus net 10 minučių lėkštė liko tuščia. Sunku buvo patikėti, kad tai - mano darbas. Galiausiai tėveliai apipylė mane bučiniais ir meiliais žodžiais, o aš gimtadieniškai lyžtelėjau savo tėčiui skruostą. Pamaniau, kad buvo verta laukti šito puikaus siurprizo visą dieną.
Taigi, štai tokia buvo ta mano gimtadienio šventė. O dabar jau laukiu savo broliuko Smoky gimtadienio. Tik įdomu ar tėvai ir vėl bandys mus gąsdinti su ta siaubinga žvakute.
2014-02-28 20:28:36
MARKIZAS5
Šį kartą aš aprašysiu savo Markizėlio pirmojo gimtadienio išvakares....nelinksma ,tiesa , buvo ,bet pirmasis gimtadienis...vieneri metukai...artėjo...
Augo mūsų gražuolis labai mylimas ir laimingas, niekada nieko netruko, glausdavosi ,savo meilę rodė visur ir visiems. Atėjo ilgai mūsų visų lauktas gimtadienis...jau ryt, visi šeimos nariai(kaip šiandien prisimenu ) laukėme ir planavome iš anksto kuo dar galėtume palepintį savo mylimą lepūną...Bet...gavosi kaip gavosi....
Rytą visi išėjome į darbą, o Markizas kaip ir visada liko namuose. Ir ką jūs manote, ką jis sumąstė? Jis buvo tikras išdaigų meistras !!!! Labai mėgdavo lįsti į vonios kambarį ,ji ten traukte traukė (ne vieną kartą jau buvo „pasidarbavęs“ čia).
Vonioje daugybė gražiausių butelių, o juose...skysčių, vau, miltelius jis buvo jau išbandęs...bet skystis, kvapus, gal skanus? Atrodo butelis per sunkiai buvo užsuktas, bet...vargo tol.kol prasuko šiek tiek...o tada skystis – kvapus,lipnus Lenor'as tekėjo pamažu...o jis jau ten laižė ,tapnojo po jį, darė tai,ką tik norėjo...o juk laiko tai buvo... „Vienas namuose ,aš darau ką noriu“...
Bet, tai truko neilgai - pasidarė staiga negerai, bloga, pykino, pradėjo vėmti ,o namo nieks negrįžo...Bet taip besikamuojant, staiga durys atsidarė ir parėjo šeimininkas pietų. Persigando pamatęs Markizo fizionomiją ...putos ėjo, prunkštė ,visas buvo sulipęs, baisiau nebūna...jis tuoj pradėjo prausti jį ,paskambino šeimininkei, parbėgo jaunoji šeimininkė prausė jie, bet...nepagerėjo, blogėjo minutėmis...galvoje matomai jam tik sukosi mintys, kad jis miršta ,nes žiūrėjo tokiomis prašančiomis pagalbos akimis ...Pagaliau parbėgo geriausia šeimininkė, ji net verkti pradėjo pamačiusi tokį savo numylėtinį...Tuoj buvo patalpintas į dušo kabiną, išmaudytas( ko jis vau kaip nemėgo...)...nors buvo jam dar baisiau...plovėm burną su švirkštu...girdėm juodą vandenį(angliuką brrrr...),vėl plovėm ,po to suvyniojom į rankšluostį, prisiglaudėm prie savęs ,pasiguldėm į lovą, pridėjom šiltą pūslę... snūduriavo mažylis ,nors pradžioje dar pykino, dar davėm vaistų, paskui aprimo ...bet buvo jam blogaaaa... matėsi iš visko...į akis lašinome lašus brrr...kentėjo nabagėlis, kad tik gyventų ....Juk taip laukė tos šventės...
Na,bet rytas kaip sakoma,geresnis už vakarą,sulaukė mūsų mažylis savo šventės, tiesa ,maistas nelabai domino...tik vandenukas tenkino ,o visa kita nedomino... na,bet žvakutė ,žuvies tortukas, mažos pelytės žaislinės labai patiko....Svarbiausia matėsi iš akių ir meilės mums visiems – koks laimingas,kad liko gyvas...ir mes visi buvome kartu jo šventėje!!!!!
Šį kartą aš aprašysiu savo Markizėlio pirmojo gimtadienio išvakares....nelinksma ,tiesa , buvo ,bet pirmasis gimtadienis...vieneri metukai...artėjo...
Augo mūsų gražuolis labai mylimas ir laimingas, niekada nieko netruko, glausdavosi ,savo meilę rodė visur ir visiems. Atėjo ilgai mūsų visų lauktas gimtadienis...jau ryt, visi šeimos nariai(kaip šiandien prisimenu ) laukėme ir planavome iš anksto kuo dar galėtume palepintį savo mylimą lepūną...Bet...gavosi kaip gavosi....
Rytą visi išėjome į darbą, o Markizas kaip ir visada liko namuose. Ir ką jūs manote, ką jis sumąstė? Jis buvo tikras išdaigų meistras !!!! Labai mėgdavo lįsti į vonios kambarį ,ji ten traukte traukė (ne vieną kartą jau buvo „pasidarbavęs“ čia).
Vonioje daugybė gražiausių butelių, o juose...skysčių, vau, miltelius jis buvo jau išbandęs...bet skystis, kvapus, gal skanus? Atrodo butelis per sunkiai buvo užsuktas, bet...vargo tol.kol prasuko šiek tiek...o tada skystis – kvapus,lipnus Lenor'as tekėjo pamažu...o jis jau ten laižė ,tapnojo po jį, darė tai,ką tik norėjo...o juk laiko tai buvo... „Vienas namuose ,aš darau ką noriu“...
Bet, tai truko neilgai - pasidarė staiga negerai, bloga, pykino, pradėjo vėmti ,o namo nieks negrįžo...Bet taip besikamuojant, staiga durys atsidarė ir parėjo šeimininkas pietų. Persigando pamatęs Markizo fizionomiją ...putos ėjo, prunkštė ,visas buvo sulipęs, baisiau nebūna...jis tuoj pradėjo prausti jį ,paskambino šeimininkei, parbėgo jaunoji šeimininkė prausė jie, bet...nepagerėjo, blogėjo minutėmis...galvoje matomai jam tik sukosi mintys, kad jis miršta ,nes žiūrėjo tokiomis prašančiomis pagalbos akimis ...Pagaliau parbėgo geriausia šeimininkė, ji net verkti pradėjo pamačiusi tokį savo numylėtinį...Tuoj buvo patalpintas į dušo kabiną, išmaudytas( ko jis vau kaip nemėgo...)...nors buvo jam dar baisiau...plovėm burną su švirkštu...girdėm juodą vandenį(angliuką brrrr...),vėl plovėm ,po to suvyniojom į rankšluostį, prisiglaudėm prie savęs ,pasiguldėm į lovą, pridėjom šiltą pūslę... snūduriavo mažylis ,nors pradžioje dar pykino, dar davėm vaistų, paskui aprimo ...bet buvo jam blogaaaa... matėsi iš visko...į akis lašinome lašus brrr...kentėjo nabagėlis, kad tik gyventų ....Juk taip laukė tos šventės...
Na,bet rytas kaip sakoma,geresnis už vakarą,sulaukė mūsų mažylis savo šventės, tiesa ,maistas nelabai domino...tik vandenukas tenkino ,o visa kita nedomino... na,bet žvakutė ,žuvies tortukas, mažos pelytės žaislinės labai patiko....Svarbiausia matėsi iš akių ir meilės mums visiems – koks laimingas,kad liko gyvas...ir mes visi buvome kartu jo šventėje!!!!!
2014-02-28 20:26:20
monikulesuper
Sveiki! Taigi mano gimtadienio diena.
Iš ryto atsikėliau, vaikštau prie šeimininkės, jau laukdama skanėstų, konservų, juk žinau, kad mano gimtadienis. Šeimininkė apsimetė, kad pamiršo, nes norėjo padaryti man staigmeną. Aš nusiminiau, juk nežinojau, kad tai staigmena. Ramiai pavalgiau ir ėjau nusnausti kur nors pasislėpus, kad šuo nebelįstų ir netrukdytų... Po kelių valandų atsikėliau, nusprendžiau pažiūrėti po langą, akimis paukščiukus pagaudyti, nėra ką veikti. Taigi nulipu nuo lovos ir pamažu tingiai keliauju. Štai, atbėga tas bjaurus šunėkas, visur valkiojasi aplink mane, tačiau šeimininkė jį labai myli... Pamačiau, kad šeimininkė savo kambarį, tai nuėjau pažiūrėti ką veikia. Netikėtai ji man sako:
-Nika, Nikute, kic kic kic, ateik...
Aš nustebau ir išdidžiai, išrietusi nugarą nuėjau prie jos. O ji sako:''Su gimtadieniu, Nika''!
Aš tik sumurkiau, kai pamačiau visas dovanas: Naująjį guoliuką, žaislinę pelytę, visą kalną skanėstų ir tortuką iš konservų su žuvimi. Užlipau šeimininkei ant kelių ir ėmiau prašyti, kad tortą greičiau duotų, tokia nekantri buvau. Šeimininkė tik nusijuokė ir padavė. Koks skanus buvo!! Iškart suvalgiau, niam niam...
Tada šeimininkė davė man pelytę su kuria ilgai žaidėme kartu, kol atėjo vakaras. Vėl gavau krūvą skanėstų ir buvau begalo laiminga, ilgai negalėjau užmigti, tiek prisivalgiusi buvau.
Štai tokia buvo mano praeito gimtadienio šventė, laukiu naujo gimtadienio kuris jau greit bus.
Sveiki! Taigi mano gimtadienio diena.
Iš ryto atsikėliau, vaikštau prie šeimininkės, jau laukdama skanėstų, konservų, juk žinau, kad mano gimtadienis. Šeimininkė apsimetė, kad pamiršo, nes norėjo padaryti man staigmeną. Aš nusiminiau, juk nežinojau, kad tai staigmena. Ramiai pavalgiau ir ėjau nusnausti kur nors pasislėpus, kad šuo nebelįstų ir netrukdytų... Po kelių valandų atsikėliau, nusprendžiau pažiūrėti po langą, akimis paukščiukus pagaudyti, nėra ką veikti. Taigi nulipu nuo lovos ir pamažu tingiai keliauju. Štai, atbėga tas bjaurus šunėkas, visur valkiojasi aplink mane, tačiau šeimininkė jį labai myli... Pamačiau, kad šeimininkė savo kambarį, tai nuėjau pažiūrėti ką veikia. Netikėtai ji man sako:
-Nika, Nikute, kic kic kic, ateik...
Aš nustebau ir išdidžiai, išrietusi nugarą nuėjau prie jos. O ji sako:''Su gimtadieniu, Nika''!
Aš tik sumurkiau, kai pamačiau visas dovanas: Naująjį guoliuką, žaislinę pelytę, visą kalną skanėstų ir tortuką iš konservų su žuvimi. Užlipau šeimininkei ant kelių ir ėmiau prašyti, kad tortą greičiau duotų, tokia nekantri buvau. Šeimininkė tik nusijuokė ir padavė. Koks skanus buvo!! Iškart suvalgiau, niam niam...
Tada šeimininkė davė man pelytę su kuria ilgai žaidėme kartu, kol atėjo vakaras. Vėl gavau krūvą skanėstų ir buvau begalo laiminga, ilgai negalėjau užmigti, tiek prisivalgiusi buvau.
Štai tokia buvo mano praeito gimtadienio šventė, laukiu naujo gimtadienio kuris jau greit bus.
2014-02-28 20:24:57
