
Rašinių konkursas
Sveiki Mice nariai,
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
2014-02-28 19:56:52
martuze:
Nors manęs jau nera tarp jūsų as katinas Vytka papasakosiu jums istorija apie mano pačią išdykiausią dieną..
o buvo taip ... diena buvo labai graži ,saulėta,varčiausi ant palangės ir galvojau gerai vienas pailsėti,bet nenuskylo....
Atsidarė durys ir į kambarį įėjo šeimininkė su savo seserimi ir dviem draugem..Velnias čia jas atnešė pagalvojau,nebus ramybės ir tai buvo tiesa..
Prasidėjo vizitai iš virtuvės į kambarį ,ruosėsi stalą . oaš sėdėjau prie durų ir 'skiepijau' praeinančias į blauzdas...šeimininkė įspėjo ,Vytka,baik ,gausi į kailį...kad negaučiau į kailį neriau ant sekcijos aukštai ir viską labai gerai mačiau...jos visos susedo prie stalo ir seimininkės sesuo pradejo groti gitara ir abi su mano seimininke dainuoti ,siaubingai nemėgstu kaip jos dainuoja ,aš daug geriau padainuoju savo kaimynų katei Marei balkone...Klausiausi to jų kniaukymo ir nuobodžiavau ir staiga šampano kamštis praskrido pro mano nosį ,Jau šito tai buvo perdaug ir šokau žemyn nuo sekcijos ir pataikiau tiesiai šeimininkės sesei ant galvos{ tuo metu sveriau apie 7 kg,}Nukritau po stalu ir pajutau kaip ant manęs užkrito pilnas butelis šampano ,mano nugara ir uodega moment sušlapo ,dar ir taurė ant galvos nukrito...Stojo tyla..šeimininkė kaip tare dainos žodžius taip ir užspringo,o draugei iškrito sampanas iš rankų....negana to seiminkės sesuo nutraukė gitarai stygą...Oi,dar kilimą reikes valyti ...kilimą ,o kad mano nugara ir uodega šlapios niekam nė motais, kol jos ten ribavo ..aš išslinkau į koridorių ,o ten batelių asortimentas ,pauosčiau ,kvapas man nepatiko,tai aš juos išpurškiau savo nuosavu dozetorantu....Oi,kaip joms nepatiko ,tas tavo Vytka siaubas ,čia baisu užeiti...Tai ir neikit galvojau....
Kai likom dviese su šeimininke ,pasidarė neramu,gausiu bart galvoju..ji paėmė mane ant rankų ,prisiglaudė prie savęs ir sako ,aš tave myliu....mur mur kaip faina...ir aš tave myliu ,myliu ir dabar ,nors esu toli nuo tavęs......
Nors manęs jau nera tarp jūsų as katinas Vytka papasakosiu jums istorija apie mano pačią išdykiausią dieną..
o buvo taip ... diena buvo labai graži ,saulėta,varčiausi ant palangės ir galvojau gerai vienas pailsėti,bet nenuskylo....
Atsidarė durys ir į kambarį įėjo šeimininkė su savo seserimi ir dviem draugem..Velnias čia jas atnešė pagalvojau,nebus ramybės ir tai buvo tiesa..
Prasidėjo vizitai iš virtuvės į kambarį ,ruosėsi stalą . oaš sėdėjau prie durų ir 'skiepijau' praeinančias į blauzdas...šeimininkė įspėjo ,Vytka,baik ,gausi į kailį...kad negaučiau į kailį neriau ant sekcijos aukštai ir viską labai gerai mačiau...jos visos susedo prie stalo ir seimininkės sesuo pradejo groti gitara ir abi su mano seimininke dainuoti ,siaubingai nemėgstu kaip jos dainuoja ,aš daug geriau padainuoju savo kaimynų katei Marei balkone...Klausiausi to jų kniaukymo ir nuobodžiavau ir staiga šampano kamštis praskrido pro mano nosį ,Jau šito tai buvo perdaug ir šokau žemyn nuo sekcijos ir pataikiau tiesiai šeimininkės sesei ant galvos{ tuo metu sveriau apie 7 kg,}Nukritau po stalu ir pajutau kaip ant manęs užkrito pilnas butelis šampano ,mano nugara ir uodega moment sušlapo ,dar ir taurė ant galvos nukrito...Stojo tyla..šeimininkė kaip tare dainos žodžius taip ir užspringo,o draugei iškrito sampanas iš rankų....negana to seiminkės sesuo nutraukė gitarai stygą...Oi,dar kilimą reikes valyti ...kilimą ,o kad mano nugara ir uodega šlapios niekam nė motais, kol jos ten ribavo ..aš išslinkau į koridorių ,o ten batelių asortimentas ,pauosčiau ,kvapas man nepatiko,tai aš juos išpurškiau savo nuosavu dozetorantu....Oi,kaip joms nepatiko ,tas tavo Vytka siaubas ,čia baisu užeiti...Tai ir neikit galvojau....
Kai likom dviese su šeimininke ,pasidarė neramu,gausiu bart galvoju..ji paėmė mane ant rankų ,prisiglaudė prie savęs ir sako ,aš tave myliu....mur mur kaip faina...ir aš tave myliu ,myliu ir dabar ,nors esu toli nuo tavęs......
2014-02-28 20:10:35
Pilkoji:
Oi tai buvo,tai nutyko viena savaitgali-seimininke,ta Pilkoji,lakste saukdama: ka daryt,ka daryt,nepasiruosusi,kaip cia bus?Pagalvojau,gal laukia netiketu sveciu.Bet keisciausia,kad vis i mane ziuri ir susirupinusi,lyg as buciau kaltininke viso to.Ji i kambari,as is paskos,ji i virtuve ir as ten...Staiga ji mane griebe ir i vonia,prileista vandens.Galvojau viskas-nori paskandint.Pradejau priestaraut,bet Pilkoji nugalejo...nepaskandino.Ismaude,isdziovino kailiuka,norejo bantuka ant kaklo uzrist,bet as nesidaviau,kur tai matyta,dar netycia suvers per smarkiai.O paskui,kad uzkvipo visa virtuve,kvapai skaniausi.Paruose seimininke stala,pakviete mane prie jo.O ten grazus zuvies-tulpes tortas padetas ir dar dezute zaislu.Man seiles tik tiska,tiska...Seimininke saukia ar bus ne per daug!Gal reikia dalintis!
Vakare pavalgiusi ir soti,as stengiausi buti kuo arciau seimininkes,uzsiropsciau jai ant kaklo,apsikabinau,kaip mokejau,prisiglaudziau,i ausi pakniaukiau,kad ja myliu.Ji suprato,nes mane pabuciavo.Tai buvo pati laimingiausia mano diena.Mylesiu savo seimininke dar labiau
Oi tai buvo,tai nutyko viena savaitgali-seimininke,ta Pilkoji,lakste saukdama: ka daryt,ka daryt,nepasiruosusi,kaip cia bus?Pagalvojau,gal laukia netiketu sveciu.Bet keisciausia,kad vis i mane ziuri ir susirupinusi,lyg as buciau kaltininke viso to.Ji i kambari,as is paskos,ji i virtuve ir as ten...Staiga ji mane griebe ir i vonia,prileista vandens.Galvojau viskas-nori paskandint.Pradejau priestaraut,bet Pilkoji nugalejo...nepaskandino.Ismaude,isdziovino kailiuka,norejo bantuka ant kaklo uzrist,bet as nesidaviau,kur tai matyta,dar netycia suvers per smarkiai.O paskui,kad uzkvipo visa virtuve,kvapai skaniausi.Paruose seimininke stala,pakviete mane prie jo.O ten grazus zuvies-tulpes tortas padetas ir dar dezute zaislu.Man seiles tik tiska,tiska...Seimininke saukia ar bus ne per daug!Gal reikia dalintis!
Vakare pavalgiusi ir soti,as stengiausi buti kuo arciau seimininkes,uzsiropsciau jai ant kaklo,apsikabinau,kaip mokejau,prisiglaudziau,i ausi pakniaukiau,kad ja myliu.Ji suprato,nes mane pabuciavo.Tai buvo pati laimingiausia mano diena.Mylesiu savo seimininke dar labiau
2014-02-28 20:09:50
Wilkinson:
Pavasaris,paukščiukai čiulba už lango, o aš, taip aš, ta pati juoduke Jočkė žiūriu į tuos paukščiukus,kaip jie žaidžia ir aš nieko negaliu padaryti,nes jie už lango.Ech, einu paprašyti šeimininkės,kad mane išleistų i lauka,tai tada galėsiu pažaisti su paukščiukais.Stoviu prie durų ir bandau miaukti,bet ji manęs negirdi,nes mano per plonas balselis,sakiau sau nieko"Jočke susiimk į lėtenėles ir pabandyk garsiau",taip ir padariau.Ką manote pagaliau ji išgirdo mane ir išleido į lauka,bet jau buvo šaukštai po pietų ir tie paukščiukai išsibaidė, o aš va stoviu nesuprasta. Sedėjau ir laukiau,kada jie sugrįš,žiūriu vienas stovi ir žiuri į mane o aš iš to džiaugsmo norėjau prieiti arti,bet ką jus manote,jo broliai ir seserys pradėjo pulti mane,aš taip išsigandau,kad net lėkiau namo ir miaukiau ne savo balsu prie durų,kad mane įleistu į namus.Šeimininke,iš karto mane išgirdo.Taip ir nepažaidžiau su paukščiukais o aš gi nepiktybinė, aš net muses negaliu sužeisti o jie pagalvojo,kad aš sužaloti ji galiu.Tai tokia gražiausia diena,kad nors paukščiukas sugrįžo, o laimingiausia tuo, kad nenupešė man kailio.
Pavasaris,paukščiukai čiulba už lango, o aš, taip aš, ta pati juoduke Jočkė žiūriu į tuos paukščiukus,kaip jie žaidžia ir aš nieko negaliu padaryti,nes jie už lango.Ech, einu paprašyti šeimininkės,kad mane išleistų i lauka,tai tada galėsiu pažaisti su paukščiukais.Stoviu prie durų ir bandau miaukti,bet ji manęs negirdi,nes mano per plonas balselis,sakiau sau nieko"Jočke susiimk į lėtenėles ir pabandyk garsiau",taip ir padariau.Ką manote pagaliau ji išgirdo mane ir išleido į lauka,bet jau buvo šaukštai po pietų ir tie paukščiukai išsibaidė, o aš va stoviu nesuprasta. Sedėjau ir laukiau,kada jie sugrįš,žiūriu vienas stovi ir žiuri į mane o aš iš to džiaugsmo norėjau prieiti arti,bet ką jus manote,jo broliai ir seserys pradėjo pulti mane,aš taip išsigandau,kad net lėkiau namo ir miaukiau ne savo balsu prie durų,kad mane įleistu į namus.Šeimininke,iš karto mane išgirdo.Taip ir nepažaidžiau su paukščiukais o aš gi nepiktybinė, aš net muses negaliu sužeisti o jie pagalvojo,kad aš sužaloti ji galiu.Tai tokia gražiausia diena,kad nors paukščiukas sugrįžo, o laimingiausia tuo, kad nenupešė man kailio.
2014-02-28 20:08:54
astuke666:
Pasisvilinkim šįkart
Labas rytas, saule, labas rytas paukščiukai, gardžiai šiandien atrodot mrrrr. Labas rytas dvikojai, nors jūs pliki ir ne tokie gražūs kaip aš, bet vistiek jus myliu. Puikiai suprantu, kad man vardas Šėtonas buvo duotas ne dėl kažkokių satanistinių nesąmonių, o dėl to, kad aš velniškai gerai atrodau.Tuoj dar keliskart nusižiovauju ir suteiksiu jums garbę pasiglaustydamas. O jūs, amsiai, lokit lokit, per dienas nieko doro nenuveikiat, tik lojat. Va aš šiandien numatęs pažvejoti. Žvejyba nuramina mano nervus, tada jaučiuosi laimingas, atsigavęs ir sotus. Na ką, kylam! Ne ne, Katia, tu dar pagulėk, moters man žvejyboj nereikia, ar nesupranti, kad vyrai mėgsta pažvejoti vieni, o tu man tik trukdysi.
Sveikas, mano mielas metalini prūde. Ir kas gi čia? Žvejyba šiandien bus sėkminga dėl kasdien stebuklingai atsirandančių žuvų. Kasdien matau kaip jie vagia žuvį iš mano prūdo, kraunasi į kibirėlį ir užsimetę meškeres eina link upės. Juokai juokai. Na va kaip miela, ant mano prūdo uždėtas metalinis dangtis – spėju saugoja, kad neįkrisčiau. Op, mano žavi letenėlė lenda per tarpus, padarau salto, nes truputį nepatogu čia man stovėt, švyst žuvis į vieną pusę, švyst į kitą. Kad jos nesugalvotų pabėgt, nuvalgysiu galvas. Katia ir tu čia, tiek to, ryk kol gali, ryk kiek lenda kol aš geras. Viskas, prūdas vėl tuščias ir paruoštas sekančiam žuvų antplūdžiui. Mmmm, dieviškas žuvies skonis, uffff jau kaip ir daugiau netilps.
O, kaip tik dvikojis ateina, leisiu jam susirinkt dalį žuvų, nes jau ir taip pilvelis pilnas. Tai ko dabar susiraukęs? Kas nepatinka? Žuvų per mažai atseikėjau? Na ko rėki? Kuria prasme aš nedorėlis? Be galvų žuvys? Džiaukis, daugiau į tą tavo kibirą tilps. Diena bloga? O man sėkmingos žvejybos diena pati murrrrmiausia.
Pasisvilinkim šįkart
Labas rytas, saule, labas rytas paukščiukai, gardžiai šiandien atrodot mrrrr. Labas rytas dvikojai, nors jūs pliki ir ne tokie gražūs kaip aš, bet vistiek jus myliu. Puikiai suprantu, kad man vardas Šėtonas buvo duotas ne dėl kažkokių satanistinių nesąmonių, o dėl to, kad aš velniškai gerai atrodau.Tuoj dar keliskart nusižiovauju ir suteiksiu jums garbę pasiglaustydamas. O jūs, amsiai, lokit lokit, per dienas nieko doro nenuveikiat, tik lojat. Va aš šiandien numatęs pažvejoti. Žvejyba nuramina mano nervus, tada jaučiuosi laimingas, atsigavęs ir sotus. Na ką, kylam! Ne ne, Katia, tu dar pagulėk, moters man žvejyboj nereikia, ar nesupranti, kad vyrai mėgsta pažvejoti vieni, o tu man tik trukdysi.
Sveikas, mano mielas metalini prūde. Ir kas gi čia? Žvejyba šiandien bus sėkminga dėl kasdien stebuklingai atsirandančių žuvų. Kasdien matau kaip jie vagia žuvį iš mano prūdo, kraunasi į kibirėlį ir užsimetę meškeres eina link upės. Juokai juokai. Na va kaip miela, ant mano prūdo uždėtas metalinis dangtis – spėju saugoja, kad neįkrisčiau. Op, mano žavi letenėlė lenda per tarpus, padarau salto, nes truputį nepatogu čia man stovėt, švyst žuvis į vieną pusę, švyst į kitą. Kad jos nesugalvotų pabėgt, nuvalgysiu galvas. Katia ir tu čia, tiek to, ryk kol gali, ryk kiek lenda kol aš geras. Viskas, prūdas vėl tuščias ir paruoštas sekančiam žuvų antplūdžiui. Mmmm, dieviškas žuvies skonis, uffff jau kaip ir daugiau netilps.
O, kaip tik dvikojis ateina, leisiu jam susirinkt dalį žuvų, nes jau ir taip pilvelis pilnas. Tai ko dabar susiraukęs? Kas nepatinka? Žuvų per mažai atseikėjau? Na ko rėki? Kuria prasme aš nedorėlis? Be galvų žuvys? Džiaukis, daugiau į tą tavo kibirą tilps. Diena bloga? O man sėkmingos žvejybos diena pati murrrrmiausia.
2014-02-28 20:03:52
migle88:
„Pukės ypatingas bruožas“
Ilgai galvojau kurį Pukės bruožą pasirinkti, bet šįkart apie jos rūpestingumą ir meilę.
Pukė, tai tikra mama. Kai mano mamos nebūna namie, atrodo lyg ji pavaduotų mamą.
Kai nesuprantu namų darbų ji atbėga pas mane užšoka ant kelių ir lyg aiškina kaip čia ką daryt, bet deja aš nieko negaliu suprasti, o ji vis kantriai tupi prie manęs, lyg norėdama kažką pasakyti.
Kai aš susižeidžiu, ji vėl atbėga pas mane ir guodžia: glaustosi, lipa ant kelių ir net nepatikėsite vieną kartą kai nusibrozdinau kelią ji atbėgo įsikandus dantyse bintą, kaip tai paaiškinti, nežinau.
Bet jau ką, ką, o labiausiai ji gina savo mažylius, nors jie jau ne tokie ir maži.
Vieną kartą kai jos mažylis Mikis neapdairiai ėjo per Lordo valdą, šis vos jo nepagriebė, bet jį išgelbėjo Pukė, žaibiškai sureagavus ir kabinus nagais Lordui į snukį. Dažnai būna taip, jog kačiukus ji atsiveda tvarte, bet iškart ieško namuose geriausios vietos jiems ir neša pro pavojingąją zoną Lordo valdą.
Tai tiek apie mano Pukytę
„Pukės ypatingas bruožas“
Ilgai galvojau kurį Pukės bruožą pasirinkti, bet šįkart apie jos rūpestingumą ir meilę.
Pukė, tai tikra mama. Kai mano mamos nebūna namie, atrodo lyg ji pavaduotų mamą.
Kai nesuprantu namų darbų ji atbėga pas mane užšoka ant kelių ir lyg aiškina kaip čia ką daryt, bet deja aš nieko negaliu suprasti, o ji vis kantriai tupi prie manęs, lyg norėdama kažką pasakyti.
Kai aš susižeidžiu, ji vėl atbėga pas mane ir guodžia: glaustosi, lipa ant kelių ir net nepatikėsite vieną kartą kai nusibrozdinau kelią ji atbėgo įsikandus dantyse bintą, kaip tai paaiškinti, nežinau.
Bet jau ką, ką, o labiausiai ji gina savo mažylius, nors jie jau ne tokie ir maži.
Vieną kartą kai jos mažylis Mikis neapdairiai ėjo per Lordo valdą, šis vos jo nepagriebė, bet jį išgelbėjo Pukė, žaibiškai sureagavus ir kabinus nagais Lordui į snukį. Dažnai būna taip, jog kačiukus ji atsiveda tvarte, bet iškart ieško namuose geriausios vietos jiems ir neša pro pavojingąją zoną Lordo valdą.
Tai tiek apie mano Pukytę
2014-02-28 20:02:56
monikulesuper:
'' Nikos ypatingas bruožas''
Papasakosiu apie savo katytės Nikos ypatingą bruožą.
Nika visa labai ypatinga ir protinga.
Tačiau YPATINGASIS jos bruožas yra PRIERAIŠUMAS.
Dar niekur nemačiau tokios prieraišios, be galo mylinčios katės.
Vos tik ją nusipirkome, iškart prie jos prisirišau, ji prie manęs. Iškarto begalo ją pamylau. Kai reikia kur nors iš namų išeiti, ji nenori išleisti. Miaukia, murkia. Tada paimu ant rankų, pamyluoju, kartą dėl to pavėlavau į mokyklą... Ji netgi į lauką nenori eiti viena. Visada nori su manimi žaisti, kartais netgi kaip šuo įsikanda pelę į burną ir atsineša. Arba aš numetu žaislinę pelytę, ji man atneša. Moka komandą- Sėdėk.
Mano Nika begalo mylinti prieraiši, protinga. Aš labai ją myliu.
'' Nikos ypatingas bruožas''
Papasakosiu apie savo katytės Nikos ypatingą bruožą.
Nika visa labai ypatinga ir protinga.
Tačiau YPATINGASIS jos bruožas yra PRIERAIŠUMAS.
Dar niekur nemačiau tokios prieraišios, be galo mylinčios katės.
Vos tik ją nusipirkome, iškart prie jos prisirišau, ji prie manęs. Iškarto begalo ją pamylau. Kai reikia kur nors iš namų išeiti, ji nenori išleisti. Miaukia, murkia. Tada paimu ant rankų, pamyluoju, kartą dėl to pavėlavau į mokyklą... Ji netgi į lauką nenori eiti viena. Visada nori su manimi žaisti, kartais netgi kaip šuo įsikanda pelę į burną ir atsineša. Arba aš numetu žaislinę pelytę, ji man atneša. Moka komandą- Sėdėk.
Mano Nika begalo mylinti prieraiši, protinga. Aš labai ją myliu.
2014-02-28 20:02:01, pakeista: 2014-02-28 20:02:20
Orcha:
Kuo mane žavi katės?
Ilgai galvojau ką man parašyti...Juk man duota kita tema, o aš ir katės neauginu...
...Pirmiausiai man visada krinta katės akys...Regis, jos kalba su tavim, pasakoja savo gyvenimo istorija ir prašosi su ja pažaisti .
Katės elgsena. Jei ji ir žaidžia, visviena lieka elegantiška ir trapi. Man katės primena damutes. Iš tos vaikystės pasakų knygos. Kai į dvarą susirinkdavo daug damų, o viena pagrindinė, rodydavo savo valdas, o vėliau visas pakviesdavo popiečio arbatos...Grįžti namo, pasitinka tave karailaitė ir kviečia tave išgerti arbatos, užmiršti visus rūpesčius ir paglostyti jai kailiuką.
ir paskutinis dalykas. Jų supratingumas. Katė žino, kada reikia dūkti, kada ramiai ilsėtis. Supranta, kai esi liūdnas ir kviečia Tave žaisti.
Mielos tos katės...
Kuo mane žavi katės?
Ilgai galvojau ką man parašyti...Juk man duota kita tema, o aš ir katės neauginu...
...Pirmiausiai man visada krinta katės akys...Regis, jos kalba su tavim, pasakoja savo gyvenimo istorija ir prašosi su ja pažaisti .
Katės elgsena. Jei ji ir žaidžia, visviena lieka elegantiška ir trapi. Man katės primena damutes. Iš tos vaikystės pasakų knygos. Kai į dvarą susirinkdavo daug damų, o viena pagrindinė, rodydavo savo valdas, o vėliau visas pakviesdavo popiečio arbatos...Grįžti namo, pasitinka tave karailaitė ir kviečia tave išgerti arbatos, užmiršti visus rūpesčius ir paglostyti jai kailiuką.
ir paskutinis dalykas. Jų supratingumas. Katė žino, kada reikia dūkti, kada ramiai ilsėtis. Supranta, kai esi liūdnas ir kviečia Tave žaisti.
Mielos tos katės...
2014-02-28 20:01:47
adia:
Mano augintinio ypatingas bruožas
Kaip žinia mūsų katinėlių šeimyną sudaro keturi augintiniai-trys berniukai-dobiliukai-Juodis,Pūkis ir Simba bei numylėtinė damutė-Santa.Visi jie yra labai įdomūs,skirtingi ir ypatingi..Neužtektų ir kelių lapų visiems jų bruožams aprašyti..Na,bet trumpai paporinsiu..Santa-mūsų lepūnėlė,pasižymi tuom,kad yra labai žaisminga ir padūkus.Žaisti gali ne tik su žaisliukais,bet ir su įvairiais daiktais..Ypač mėgsta įvairius popierinius daiktus-pradedant nuo tapetų,baigiant tualetinio popieriaus rulonėlio ,,sudorojimu,,..O kur dar tele loto bilietų ,,skuteliai,,..Bet labiausiai ji mėgsta ,,kibinti,, ir dūkti su mūsų jaunuoliais,demonstruojant salto ir kitus akrobatinius sugebėjimus..Kartais net tenka damą sutramdyti,nes vyrukai nebeapsigina ir pavargsta nuo Santulės sportinių triukų..Žmogui ji yra labai meili,mėgsta bučiuotis ir ,,išprausti,, veidą,rankas ir ypač plaukus..Gal kailiuką jai primena..?Pūkis mūsų yra užsispyręs individualistas.Nepanešiosi ir nepakilnosi kada nori..Reikia laukti ponulio malonės..Ir dažniausiai tai būna anksti paryčiais,kai prabundi nuo krūtinės ,,masažo,,ir švelnaus ,,motoriuko,,burzgimo..Į ankstyvą darbą ir norėdamas nepavėluosi..Simba-klajūnėlis mūsų..Toks jau jis pas mus atklydo..toks turbūt ir liks..Žiū pro langą-jau tupi,laukia-širdis džiaugiasi-galėsim kąsnelį paduoti..Užeina,pasistiprina,apsižvalgo ir vėl ,,giedodamas,,prie durų,nežinomais keliais..Kartais,kai oras šaltesnis ir pernakvot teikiasi..O jei speigas-tenka jo norus ignoruoti ir priverstinai nakčiai pasilikti..Papyksta papyksta,bet minutė viena kita ir jau išsitiesęs ant šaldytuvo, iki ryto..nemėgėjas dėžutės,bet visas ,,nuodėmes,,atleidžiam,kad tik nešaltų nežinia kur.. Pats švelniausias ir tolerantiškiausias katinėlis yra mūsų Juodelis.Niekada nėra nei skaudžiai įbrėžęs nei įkandęs..Jis turi labai įpatingą sugebėjimą-moka iš lauko pasibelsti į langą kaip žmogus..Ne,nepagalvokit,kad tai stiklo trynimas letenėle,ką sugeba ne vienas katinas..Tai tikras beldimas.Išleidi Juodulį į lauką ir po kiek laiko girdi-,,tuk tuk tuk,,..Dar akimirką pagalvoji,gal koks žmogus.Bet ne.Už lango į tave žiūri du ,,ryškūs žiburiai,, ,kurie sako,,įsileisk,noriu namo,,..Štai taip trumpai ,apie ypatingus mūsų mažos, ūsuotosios-pūkuotosios bendruomenės bruožus.Tikimės-neprailgo skaityti.O ką tik atėjo Simba ir tikrai liks nakvoti,nes už lango naktis ir geliantis žiemos šaltukas..
Mano augintinio ypatingas bruožas
Kaip žinia mūsų katinėlių šeimyną sudaro keturi augintiniai-trys berniukai-dobiliukai-Juodis,Pūkis ir Simba bei numylėtinė damutė-Santa.Visi jie yra labai įdomūs,skirtingi ir ypatingi..Neužtektų ir kelių lapų visiems jų bruožams aprašyti..Na,bet trumpai paporinsiu..Santa-mūsų lepūnėlė,pasižymi tuom,kad yra labai žaisminga ir padūkus.Žaisti gali ne tik su žaisliukais,bet ir su įvairiais daiktais..Ypač mėgsta įvairius popierinius daiktus-pradedant nuo tapetų,baigiant tualetinio popieriaus rulonėlio ,,sudorojimu,,..O kur dar tele loto bilietų ,,skuteliai,,..Bet labiausiai ji mėgsta ,,kibinti,, ir dūkti su mūsų jaunuoliais,demonstruojant salto ir kitus akrobatinius sugebėjimus..Kartais net tenka damą sutramdyti,nes vyrukai nebeapsigina ir pavargsta nuo Santulės sportinių triukų..Žmogui ji yra labai meili,mėgsta bučiuotis ir ,,išprausti,, veidą,rankas ir ypač plaukus..Gal kailiuką jai primena..?Pūkis mūsų yra užsispyręs individualistas.Nepanešiosi ir nepakilnosi kada nori..Reikia laukti ponulio malonės..Ir dažniausiai tai būna anksti paryčiais,kai prabundi nuo krūtinės ,,masažo,,ir švelnaus ,,motoriuko,,burzgimo..Į ankstyvą darbą ir norėdamas nepavėluosi..Simba-klajūnėlis mūsų..Toks jau jis pas mus atklydo..toks turbūt ir liks..Žiū pro langą-jau tupi,laukia-širdis džiaugiasi-galėsim kąsnelį paduoti..Užeina,pasistiprina,apsižvalgo ir vėl ,,giedodamas,,prie durų,nežinomais keliais..Kartais,kai oras šaltesnis ir pernakvot teikiasi..O jei speigas-tenka jo norus ignoruoti ir priverstinai nakčiai pasilikti..Papyksta papyksta,bet minutė viena kita ir jau išsitiesęs ant šaldytuvo, iki ryto..nemėgėjas dėžutės,bet visas ,,nuodėmes,,atleidžiam,kad tik nešaltų nežinia kur.. Pats švelniausias ir tolerantiškiausias katinėlis yra mūsų Juodelis.Niekada nėra nei skaudžiai įbrėžęs nei įkandęs..Jis turi labai įpatingą sugebėjimą-moka iš lauko pasibelsti į langą kaip žmogus..Ne,nepagalvokit,kad tai stiklo trynimas letenėle,ką sugeba ne vienas katinas..Tai tikras beldimas.Išleidi Juodulį į lauką ir po kiek laiko girdi-,,tuk tuk tuk,,..Dar akimirką pagalvoji,gal koks žmogus.Bet ne.Už lango į tave žiūri du ,,ryškūs žiburiai,, ,kurie sako,,įsileisk,noriu namo,,..Štai taip trumpai ,apie ypatingus mūsų mažos, ūsuotosios-pūkuotosios bendruomenės bruožus.Tikimės-neprailgo skaityti.O ką tik atėjo Simba ir tikrai liks nakvoti,nes už lango naktis ir geliantis žiemos šaltukas..
2014-02-28 20:01:24
MARKIZAS5:
MARTOS YPATINGAS BRUOŽAS
Na, pasipasakosime ir mes apie savo numylėtinę Martutę ir jos ypatingą bruožą – švelnumą ir didelę meilę...
Martutę, kaip žinote ,pasiėmėme iš Kauno globos namų „Katino svajonė“. Pradžioje ji buvo labai baikšti, nedrąsi, bėgo ir slėpėsi, kad tik kas nepaimtų, nenuskriaustų...Bet laikas bėgo, švelnumu, gražumu ji priprato prie mūsų šeimos narių ir tapo sava. Kasdien ji darėsi drąsesne ir tapo namų princese, greičiau gal net karaliene.Na, mes nekalti, kad po mylimo Markizo mirties, musų šeimai labai trūko jo ir mes labai pamilome ją...
Na ir štai, vėlyvą pavasario vakarą kieme pasirodė miela,balta maža katytė...ji veržte veržėsi į laiptinę, betgi namuose buvo Marta...ir taip visą vasarą jos žiūrėdavo viena į kitą pro langą...lauke net supažindinome jas...Maitinome ją lauke visą vasarą, globojome. Artėjo ruduo, žiema... Širdį spaudė nerimas – sušals...
Ir vieną spalio dieną mažylė atsirado mūsų namuose... išmaudyta,iššukuota,nukirminta...Martos reakcija, štai kas neramino, kaip ji reaguos?
Na ir išryškėjo Martutės bruožas –tai DIDELĖ MEILĖ mažai, nuskriaustai katytei. Ji lindo prie jos,laižė jai veidą, ausytes ,trynėsi nosyte, bučiavo ją... Stellą .Marta jautėsi tikra namų šeimininkė, greičiau kaip mama, globojanti savo dukrelę. Ir taip dabar kasdien kasdien... išprausia, išlaižo, kiša nosiuką, bučiuoja savo mažesnę sesutę ar dukrelę... negaliu perskaityti jos minčių... gal ji prisimena savo broliuką Sevą, su kuriuo buvo globos namuose...
O jau po Stellos sterilizacijos, kai parvežėme namo, Marta nesitraukė nuo lovytės, laižė, uostė, gulėjo susirangiusi šalia ir žiūrėjo, žiūrėjo klausiamu žvilgsniu kodėl ji guli, nebėgioja... tai truko net tris dienas, kol vėl pamažu pradėjo abi dūkti... Tikriausia jau dabar nebegalėtų jos gyventi atskirai...nes vos pakilusios jau ieško viena kitos.. .gal tai ir yra tikra meilė?
Štai kokia mūsų šeimos narė Marta su savo didele mylinčia širdele...
Mylime mes visi ją labaaaaai
MARTOS YPATINGAS BRUOŽAS
Na, pasipasakosime ir mes apie savo numylėtinę Martutę ir jos ypatingą bruožą – švelnumą ir didelę meilę...
Martutę, kaip žinote ,pasiėmėme iš Kauno globos namų „Katino svajonė“. Pradžioje ji buvo labai baikšti, nedrąsi, bėgo ir slėpėsi, kad tik kas nepaimtų, nenuskriaustų...Bet laikas bėgo, švelnumu, gražumu ji priprato prie mūsų šeimos narių ir tapo sava. Kasdien ji darėsi drąsesne ir tapo namų princese, greičiau gal net karaliene.Na, mes nekalti, kad po mylimo Markizo mirties, musų šeimai labai trūko jo ir mes labai pamilome ją...
Na ir štai, vėlyvą pavasario vakarą kieme pasirodė miela,balta maža katytė...ji veržte veržėsi į laiptinę, betgi namuose buvo Marta...ir taip visą vasarą jos žiūrėdavo viena į kitą pro langą...lauke net supažindinome jas...Maitinome ją lauke visą vasarą, globojome. Artėjo ruduo, žiema... Širdį spaudė nerimas – sušals...
Ir vieną spalio dieną mažylė atsirado mūsų namuose... išmaudyta,iššukuota,nukirminta...Martos reakcija, štai kas neramino, kaip ji reaguos?
Na ir išryškėjo Martutės bruožas –tai DIDELĖ MEILĖ mažai, nuskriaustai katytei. Ji lindo prie jos,laižė jai veidą, ausytes ,trynėsi nosyte, bučiavo ją... Stellą .Marta jautėsi tikra namų šeimininkė, greičiau kaip mama, globojanti savo dukrelę. Ir taip dabar kasdien kasdien... išprausia, išlaižo, kiša nosiuką, bučiuoja savo mažesnę sesutę ar dukrelę... negaliu perskaityti jos minčių... gal ji prisimena savo broliuką Sevą, su kuriuo buvo globos namuose...
O jau po Stellos sterilizacijos, kai parvežėme namo, Marta nesitraukė nuo lovytės, laižė, uostė, gulėjo susirangiusi šalia ir žiūrėjo, žiūrėjo klausiamu žvilgsniu kodėl ji guli, nebėgioja... tai truko net tris dienas, kol vėl pamažu pradėjo abi dūkti... Tikriausia jau dabar nebegalėtų jos gyventi atskirai...nes vos pakilusios jau ieško viena kitos.. .gal tai ir yra tikra meilė?
Štai kokia mūsų šeimos narė Marta su savo didele mylinčia širdele...
Mylime mes visi ją labaaaaai
2014-02-28 20:00:47
Svajoklyte:
„Lokio ypatingas bruožas“
Man labai sunku yra nuspręsti, kuris Lokio bruožas yra pats pačiausias, nes, manau, jog Loki yra savaime ypatingas ir unikalus katinas. Todėl papasakosiu apie kelis jo būdo bei elgesio bruožus, kurie mane keri.
Visų pirma, jis yra puikus kompanionas. Visuomet mane palaiko, kai jaučiuosi prastai. Jei sergu, tuomet visą dieną praleidžia su manimi lovoje, jog įsitikintų, kad man viskas gerai. Taip ir ligos greičiau pabėga, kai tenka būti smagaus pūkuotuko draugijoje!
Antra, Loki yra žaidimų bei dūkimų meistras. Šiuo metu labiausiai jam patinka žaisti gaudynių, tačiau tik, jei aš gaudau. O žaidžiame mes taip: iš pradžių turiu imti ploti rankomis ir kartoti bėgdama „Pagausiu pagausiu pagausiu“, o jis nuo manęs juokingai krutindamas užpakaliuką lekia, tada galiausiai, patekęs į aklavietę, krenta žemėn ir ima vartytis, atstatęs savąjį mielą bei minkštą pilvuką. Žinoma, po tokių žaidimų aš jaučiuosi pavargusi, todėl nueinu ilsėtis, palikusi jį vieną. Tačiau manasis gudruolis visuomet atseka iš paskos ir vėl tempia mane tam pačiam žaidimui bemiauksėdamas. Tai tenka man toliau su juo bėgioti, tačiau nesigailiu dėl to, nes galų gale tai yra nuostabus jausmas matyti laimingą Loki.
Taip pat Loki yra mūsų puikusis namų „cirko artistas“! Jis moka net gi 7 komandas: duoti penkis bei labas abejomis letenomis, stovėti ant galinių letenėlių, gulėti bei apsiversti. Negana to, jis ėmė suprasti, jog mane labai džiugina, kai jis atlieka šias komandas ir todėl mano širdis suminkštėja. Taigi, kiekvieną kartą, kai aš valgau ką nors, Loki prieina prie manęs ir mandagiai atkiša leteną, tarsi norėdamas pasakyti: „Štai, bičiule, pažiūrėk, ką aš moku, gal duosi kąsnelį?“ Taip ir paperka jis mane savo triukais.
Galėčiau ir toliau pasakoti be galo ir be krašto apie visus Lokio ypatingus bruožus, tačiau, manau, nusibostų skaityti. Taigi, štai toks tas mano ūsuotasis bičiulis!
„Lokio ypatingas bruožas“
Man labai sunku yra nuspręsti, kuris Lokio bruožas yra pats pačiausias, nes, manau, jog Loki yra savaime ypatingas ir unikalus katinas. Todėl papasakosiu apie kelis jo būdo bei elgesio bruožus, kurie mane keri.
Visų pirma, jis yra puikus kompanionas. Visuomet mane palaiko, kai jaučiuosi prastai. Jei sergu, tuomet visą dieną praleidžia su manimi lovoje, jog įsitikintų, kad man viskas gerai. Taip ir ligos greičiau pabėga, kai tenka būti smagaus pūkuotuko draugijoje!
Antra, Loki yra žaidimų bei dūkimų meistras. Šiuo metu labiausiai jam patinka žaisti gaudynių, tačiau tik, jei aš gaudau. O žaidžiame mes taip: iš pradžių turiu imti ploti rankomis ir kartoti bėgdama „Pagausiu pagausiu pagausiu“, o jis nuo manęs juokingai krutindamas užpakaliuką lekia, tada galiausiai, patekęs į aklavietę, krenta žemėn ir ima vartytis, atstatęs savąjį mielą bei minkštą pilvuką. Žinoma, po tokių žaidimų aš jaučiuosi pavargusi, todėl nueinu ilsėtis, palikusi jį vieną. Tačiau manasis gudruolis visuomet atseka iš paskos ir vėl tempia mane tam pačiam žaidimui bemiauksėdamas. Tai tenka man toliau su juo bėgioti, tačiau nesigailiu dėl to, nes galų gale tai yra nuostabus jausmas matyti laimingą Loki.
Taip pat Loki yra mūsų puikusis namų „cirko artistas“! Jis moka net gi 7 komandas: duoti penkis bei labas abejomis letenomis, stovėti ant galinių letenėlių, gulėti bei apsiversti. Negana to, jis ėmė suprasti, jog mane labai džiugina, kai jis atlieka šias komandas ir todėl mano širdis suminkštėja. Taigi, kiekvieną kartą, kai aš valgau ką nors, Loki prieina prie manęs ir mandagiai atkiša leteną, tarsi norėdamas pasakyti: „Štai, bičiule, pažiūrėk, ką aš moku, gal duosi kąsnelį?“ Taip ir paperka jis mane savo triukais.
Galėčiau ir toliau pasakoti be galo ir be krašto apie visus Lokio ypatingus bruožus, tačiau, manau, nusibostų skaityti. Taigi, štai toks tas mano ūsuotasis bičiulis!
2014-02-28 20:00:23