Bone
Mice
Rašinių konkursas
Sveiki Mice nariai,
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
Čia rašysime rašinius ir už juos balsuosime, prašau šitoje temoje nediskutuoti.
Diskutuoti galite čia http://www.mice.lt/mice-klubai/Zaidimu1/Konkursai/Rasinio-konkurso-diskutavimas-ir-aptarimas/ Rašinius rašome kiekviena savaite.
Sekmės visiems!
1. "Ypatingas bruožas" - laimėjo Adia
2. "Mano pati gražiausia ir laimingiausia katiniško gyvenimo diena" - laimėjo MARKIZAS5
3. "Mano katytės/ėlio gimtadienio šventė" - laimėjo Svajoklytė
4. "Baisiausia išdaiga, kurią esu iškrėtęs(usi)" - laimėjo Martuze
5. "Skausmas" - laimėjo martuze, adia, pilkoji, markizas5, zydroji
6. "Mano pirmoji kelionė"- laimėjo adia
7. ''Vieną gražią dieną,kai mano šeimininkė(-as,-ai..)buvo išvykusi,aš nusprendžiau..." - laimėjo Zydroji
8. "Šeimininkės daiktas" - Markizas5
9. "Mano smalsumas vos nepražudė manęs" - Smilėja
10. "Mano linksmiausios Kalėdos" - Martuzė
11. "Vienas namuose aš darau ką noriu" - Rytuliukas
12. "Metų apžvalga" - Markizas5, Martuze
13. "Aš liūdžiu, kai mano šeimininkė" - Pilkoji
14. "Meilė ir prisirišimas"-MARKIZAS5
15.-"Mano katytės/io prisirišimas ir draugystė prie kito gyvūnėlio"- Zydroji
16.-"Mano šeimininkė/as visada šalia, kai man liūdna"- Pilkoji
17.-"Mano atsiradimo istorija pas šeimininkus"-Markizas5
18.-"Kalėdos..kaip ruošiuosiu sutikti ir praleisti šią nuostabią šventę"- Irmavila
19.-"Mano vardo atsiradimo istorija"- Martuzė
20.-"Mano kelionė pas veterinarą"-
Rašom nuo vasario 8 iki kovo 1
Balsuojam nuo kovo 2 iki kovo 5
Temos kuratorė Martuzė
2014-02-28 19:56:52
Wilkinson:
Wilko gimtadienis,
Graži saulėta diena,Wilko vis vaikščiojo paskui mus,kaip kazka sakytų:ei gi siandien mano gimtadienis!Bet mes neparodeme jam,kad mums tai idomu,nes nebutu siurprizas.Taigi,jis pamate,kad mes nekreipiame dėmesio,jis nuėjo sau miegoti o mes išėjome i miestą.Daug vaikščiojome ir galvojome,ka jam nupirkti,nes jo diena ir,kad visko jis turi,tai pripirkome visokiu skanestu,nes žinojome,kad jam labai patinka skanestai ir jei galetu,estų kiekviena diena.Taigi grįžome namo,o jis vis dar ant lovos,kaip galvodamas,kad nieko nebus,tad mes per ta laika,viska sudejome ant stalo ir pasaukeme ji,ir jis toks laimingas atbėgo pas mus,užšoko ant stalo ir,kad davė uostiti viska,lygtai sakytų aciu mano mieli šeimininkai,tai jus prisimenate mano gimtadieni.Pavalges ir skanestuku paragavęs,sau laimingas nuėjo praustis ant lovos.Taip ir kiekvienais metais,palieka ji laimingu katinu visame šalyje.
Wilko gimtadienis,
Graži saulėta diena,Wilko vis vaikščiojo paskui mus,kaip kazka sakytų:ei gi siandien mano gimtadienis!Bet mes neparodeme jam,kad mums tai idomu,nes nebutu siurprizas.Taigi,jis pamate,kad mes nekreipiame dėmesio,jis nuėjo sau miegoti o mes išėjome i miestą.Daug vaikščiojome ir galvojome,ka jam nupirkti,nes jo diena ir,kad visko jis turi,tai pripirkome visokiu skanestu,nes žinojome,kad jam labai patinka skanestai ir jei galetu,estų kiekviena diena.Taigi grįžome namo,o jis vis dar ant lovos,kaip galvodamas,kad nieko nebus,tad mes per ta laika,viska sudejome ant stalo ir pasaukeme ji,ir jis toks laimingas atbėgo pas mus,užšoko ant stalo ir,kad davė uostiti viska,lygtai sakytų aciu mano mieli šeimininkai,tai jus prisimenate mano gimtadieni.Pavalges ir skanestuku paragavęs,sau laimingas nuėjo praustis ant lovos.Taip ir kiekvienais metais,palieka ji laimingu katinu visame šalyje.
2014-02-28 20:24:23
adia:
SveikiPo teisybei mūsų kompanija gimtadienių individualiai nešvenčia..nes visų gimimo datos yra tik menamos,o tai reiškia,kad visi pūkuotukai pateko jau paaugę ir be tikslių savo asmens duomenųPūkis,kaip įtariam apie kokiu trijų mėnesiukų,o gal ir jaunesnis,nes akyčių spalva dar nebuvo pilnai susiformavusi..na ,o Santulė,mes spėjom,kokių šešių-septynių mėnesiukų,nors dėdė veterinaras pasakė,kad gal ir metukai kokie..bet mes manom,kad nusendino tas dėdėlabai ji vaikiška darbe to jis net buvo mus nuteikęs,kad Santa gali būti mamytė….oi,sunerimom mes tada….kažkaip neįtikėtina atrodė..tokia kūdikėlis pati..savaitę turėjom stebėti..po to vežėm echoskopijai..ir..dėdė veterinaras net jos gimdos nepamatė-tokia mažytė..ir pats nustebo,kad apsiriko..gerai,kad viskas gerai baigėsibūtumėm ir vaikeliam vietos suradę,jei tokia lemtis būtų buvusi..bet lemtis teko jai mergaite būtina,Juodelį pažinojom nuo vaikystės-kokių keturių gal mėnesiukų..gyveno jis pas tokią kaiminystėj ‘’globėją’’,kuri neretai būdavo ir skriaudėja..dirbo Juodelis jos vištų rūsyje-pelių gaudytoju..o vištos jį pešiodavo,kapodavotai ponia ‘’globėja’’net pasigirdavo tuom ir baisiai juokdavosi,kad katiną vištos nugali..mums nelabai juokinga buvo..ir Juodelis ,palaipsniui mūsų šefuojamas ,galutinai patapo mūsų katinėliu..ponia labai nesipriešino,nes ‘’atkrito’’maitinimo ir veterinarų išlaidos..ir taip galų gale jis visai atitolo nuo jos ir nuo tų(aišku jos- gyvūnai-nekaltos)vištų..na,o Simbutis klajojo aplinkui..sprendėm-jaunas,gal kokiu dviejų,ar trijų metų buvo..irpriprato prie maistelio..ir taip jau mina iki mūsų keletą metelių..kiekvieną dienelę..kartais nakvoti lieka..bet laisvė-jo stichija..reik jam klajot..bet bent jau ne tuščiu pilvuTai va tokie mūsų katinėlių gimimai..Iš tiesų jiems kiekviena diena kaip gimtadienis,ar šventė,nes visada gauna savo mėgstamų patiekalų ir užkandžiųviskas supjaustyta,susmulkinta,sudėliota,surūšiuota po kelis kartus per dienąvisiems pagal individualius užsakymusbet tai ir neleidžia mums galutinai apkerpėti,liūdėti,depresuoti-‘‘griechas‘‘būtų,kai tiek burnų ir akių laukią mūsų dėmesio kiekvieną dienąlabai labai labai mylim savo brangius gyvūnėliusp.s.gal ne į temą..bet jau taip man užsirašėoi,pamirsau pasakyti,kad ir zaisliuku gauna musu katuliai,ypac Santuliukas
SveikiPo teisybei mūsų kompanija gimtadienių individualiai nešvenčia..nes visų gimimo datos yra tik menamos,o tai reiškia,kad visi pūkuotukai pateko jau paaugę ir be tikslių savo asmens duomenųPūkis,kaip įtariam apie kokiu trijų mėnesiukų,o gal ir jaunesnis,nes akyčių spalva dar nebuvo pilnai susiformavusi..na ,o Santulė,mes spėjom,kokių šešių-septynių mėnesiukų,nors dėdė veterinaras pasakė,kad gal ir metukai kokie..bet mes manom,kad nusendino tas dėdėlabai ji vaikiška darbe to jis net buvo mus nuteikęs,kad Santa gali būti mamytė….oi,sunerimom mes tada….kažkaip neįtikėtina atrodė..tokia kūdikėlis pati..savaitę turėjom stebėti..po to vežėm echoskopijai..ir..dėdė veterinaras net jos gimdos nepamatė-tokia mažytė..ir pats nustebo,kad apsiriko..gerai,kad viskas gerai baigėsibūtumėm ir vaikeliam vietos suradę,jei tokia lemtis būtų buvusi..bet lemtis teko jai mergaite būtina,Juodelį pažinojom nuo vaikystės-kokių keturių gal mėnesiukų..gyveno jis pas tokią kaiminystėj ‘’globėją’’,kuri neretai būdavo ir skriaudėja..dirbo Juodelis jos vištų rūsyje-pelių gaudytoju..o vištos jį pešiodavo,kapodavotai ponia ‘’globėja’’net pasigirdavo tuom ir baisiai juokdavosi,kad katiną vištos nugali..mums nelabai juokinga buvo..ir Juodelis ,palaipsniui mūsų šefuojamas ,galutinai patapo mūsų katinėliu..ponia labai nesipriešino,nes ‘’atkrito’’maitinimo ir veterinarų išlaidos..ir taip galų gale jis visai atitolo nuo jos ir nuo tų(aišku jos- gyvūnai-nekaltos)vištų..na,o Simbutis klajojo aplinkui..sprendėm-jaunas,gal kokiu dviejų,ar trijų metų buvo..irpriprato prie maistelio..ir taip jau mina iki mūsų keletą metelių..kiekvieną dienelę..kartais nakvoti lieka..bet laisvė-jo stichija..reik jam klajot..bet bent jau ne tuščiu pilvuTai va tokie mūsų katinėlių gimimai..Iš tiesų jiems kiekviena diena kaip gimtadienis,ar šventė,nes visada gauna savo mėgstamų patiekalų ir užkandžiųviskas supjaustyta,susmulkinta,sudėliota,surūšiuota po kelis kartus per dienąvisiems pagal individualius užsakymusbet tai ir neleidžia mums galutinai apkerpėti,liūdėti,depresuoti-‘‘griechas‘‘būtų,kai tiek burnų ir akių laukią mūsų dėmesio kiekvieną dienąlabai labai labai mylim savo brangius gyvūnėliusp.s.gal ne į temą..bet jau taip man užsirašėoi,pamirsau pasakyti,kad ir zaisliuku gauna musu katuliai,ypac Santuliukas
2014-02-28 20:21:00, pakeista: 2014-02-28 20:22:07
martuze:
Mano gimtadienis
Visi tik kalba tas gimtadienis ,gimtadienis...Oi ,tuoj bus Dino gimtadienis...ir aš laukiu to savo gimtadienio,man taip idomu kaip jis atrodo.....Šeimininkė rytą sako Dino gimtadienis atejo...jie visi išejo į darbą ,aš išlindau iš savo namelio .noriu pažiūrėti kaip tas gimtadienis atrodo ,vaikšciojau po kambarius ,saukiau ,kviečiau ,jo niekur neradau .nu,kaip jis atrodo ,kodel su maninimi nekalba nebendrauja,nusiminęs atsiguliau ir užmigau...
Po pietų išgirdau,kad rakinamos durys,išbegau pasitikti...su gimimo diena ,su gimimo diena.......tai buvo mano šeimininkė su draugem...Jos turejo tortą ir geliu ,dar žuvim kvepejo...Pasiruose stalą,as irgi ant stalo užlipau ,seimininkė sako čia vietoj torto...apuosčiau ,aplaižiau geles...nuejau i virtuvę ,ten buvo dubenelis žuvies ,palaiziau ,truputi paragavau ,visai nieko...
kaip visi išejo seimininkė paėme mane ant rankų ,nesiojo po kambari ,siandien tavo gimino diena,gavau labai gražią pelytę dovanų...nors as nelabai megstu žaisti su pelytem...dar palaižiau žuvytes ,padukau su savo nauja pelyte ,pauosciau geles ant stalo ir nuejau miegoti.....tai buvo mano gimtadienis...visai nieko.....
Mano gimtadienis
Visi tik kalba tas gimtadienis ,gimtadienis...Oi ,tuoj bus Dino gimtadienis...ir aš laukiu to savo gimtadienio,man taip idomu kaip jis atrodo.....Šeimininkė rytą sako Dino gimtadienis atejo...jie visi išejo į darbą ,aš išlindau iš savo namelio .noriu pažiūrėti kaip tas gimtadienis atrodo ,vaikšciojau po kambarius ,saukiau ,kviečiau ,jo niekur neradau .nu,kaip jis atrodo ,kodel su maninimi nekalba nebendrauja,nusiminęs atsiguliau ir užmigau...
Po pietų išgirdau,kad rakinamos durys,išbegau pasitikti...su gimimo diena ,su gimimo diena.......tai buvo mano šeimininkė su draugem...Jos turejo tortą ir geliu ,dar žuvim kvepejo...Pasiruose stalą,as irgi ant stalo užlipau ,seimininkė sako čia vietoj torto...apuosčiau ,aplaižiau geles...nuejau i virtuvę ,ten buvo dubenelis žuvies ,palaiziau ,truputi paragavau ,visai nieko...
kaip visi išejo seimininkė paėme mane ant rankų ,nesiojo po kambari ,siandien tavo gimino diena,gavau labai gražią pelytę dovanų...nors as nelabai megstu žaisti su pelytem...dar palaižiau žuvytes ,padukau su savo nauja pelyte ,pauosciau geles ant stalo ir nuejau miegoti.....tai buvo mano gimtadienis...visai nieko.....
2014-02-28 20:19:05
Pilkoji:
Kadangi praeitame rasinyje aprasiau Pumos gimtadieni,tai rasysiu apie eglutes iziebimo svente.
Tylus ziemos vakaras.Tupiu ant palanges ir laukiu savo seimininkes.Snaiges letai krenta,paukstelis praskrenda,oi ,kaip vilioja mane,taip ir norisi pagaut.Dantim tik sukalenu.Pagaliau...kazkas duris rakina,begu pasitikt,griusiu po kojomis seimininkei,ji tures pirmiausiai mane paglostyt,pamylet.Bet kas gi cia!?Pirmiausiai pasirodo kazkoks spygliuotas,zalias,sakais kvepiantis padaras.Pamirsau ir nugriut po kojom,puoliau uostyt,tirinet nepazistama objekta.Miau,miau man kad bakstelejo i nosyte,as kad pasisiausiau,papuciau uodegyte,sonu,sonu-gal issigas ir nesibadys.
Kai apsipratau su eglute,prasidejo linksmybes.Seimininke atnese kelias dezes zaisliuku visokiausiu,girliandu graziausiu.Kartu pradejome tas dezes tustinti.Seimininke isima o as ridenu.O su girliandom tai buvo smagiausia:taip susisukau,kad mane turejo gelbet.Tuomet apsiraminau ir ziurejau ,kaip zaisliukai kabinami ant eglutes.Norejau ir as prisideti prie puosimo ceremonijos,taciau seimininke neleido.Pagalvojau:"gerai,gerai,seimininke,tu uzmigsi as vistiek nueisiu prie eglutes pasedeti".Kaip sakiau,taip ir padariau.Miegoti nuejome kartu,gulejau taciau manes miegas neeme,laukiau kol seimininke uzmigs,ramybes nedave zaisliukai,reikia gi istaisyti seimininkes puosimo broka.Atsikeliau ir tyliai,tyliai nuselinau prie egles.Pabandziau viena,pabandziau kita zaisliuka-skamba!Nagais uzkabinau girlianda,tymptelejau...Egle pasviro ir tiesiu taikymu ant manes uzgriuvo.Tai isgastis buvo!Seimininke ir ta prikeliau."Vajetau"-ji tepasake-"Puma Puma ka padarei?"Zinojau,kad kalta esu,kad negerai padariau,tai tik meiliai pasiziurejau i seimininke,pasitryniau,pasiglosciau jai apie kojas ir viskas gerai pasibaige.Vel nuejome miegoti kartu.Tik mano naktele buvo nerami,bemiege,nes gulejau ir svarsciau ar dar karta eiti prie eglutes,ar cia sekancios nakteles palaukti...
Kadangi praeitame rasinyje aprasiau Pumos gimtadieni,tai rasysiu apie eglutes iziebimo svente.
Tylus ziemos vakaras.Tupiu ant palanges ir laukiu savo seimininkes.Snaiges letai krenta,paukstelis praskrenda,oi ,kaip vilioja mane,taip ir norisi pagaut.Dantim tik sukalenu.Pagaliau...kazkas duris rakina,begu pasitikt,griusiu po kojomis seimininkei,ji tures pirmiausiai mane paglostyt,pamylet.Bet kas gi cia!?Pirmiausiai pasirodo kazkoks spygliuotas,zalias,sakais kvepiantis padaras.Pamirsau ir nugriut po kojom,puoliau uostyt,tirinet nepazistama objekta.Miau,miau man kad bakstelejo i nosyte,as kad pasisiausiau,papuciau uodegyte,sonu,sonu-gal issigas ir nesibadys.
Kai apsipratau su eglute,prasidejo linksmybes.Seimininke atnese kelias dezes zaisliuku visokiausiu,girliandu graziausiu.Kartu pradejome tas dezes tustinti.Seimininke isima o as ridenu.O su girliandom tai buvo smagiausia:taip susisukau,kad mane turejo gelbet.Tuomet apsiraminau ir ziurejau ,kaip zaisliukai kabinami ant eglutes.Norejau ir as prisideti prie puosimo ceremonijos,taciau seimininke neleido.Pagalvojau:"gerai,gerai,seimininke,tu uzmigsi as vistiek nueisiu prie eglutes pasedeti".Kaip sakiau,taip ir padariau.Miegoti nuejome kartu,gulejau taciau manes miegas neeme,laukiau kol seimininke uzmigs,ramybes nedave zaisliukai,reikia gi istaisyti seimininkes puosimo broka.Atsikeliau ir tyliai,tyliai nuselinau prie egles.Pabandziau viena,pabandziau kita zaisliuka-skamba!Nagais uzkabinau girlianda,tymptelejau...Egle pasviro ir tiesiu taikymu ant manes uzgriuvo.Tai isgastis buvo!Seimininke ir ta prikeliau."Vajetau"-ji tepasake-"Puma Puma ka padarei?"Zinojau,kad kalta esu,kad negerai padariau,tai tik meiliai pasiziurejau i seimininke,pasitryniau,pasiglosciau jai apie kojas ir viskas gerai pasibaige.Vel nuejome miegoti kartu.Tik mano naktele buvo nerami,bemiege,nes gulejau ir svarsciau ar dar karta eiti prie eglutes,ar cia sekancios nakteles palaukti...
2014-02-28 20:17:25
smileja:
Kiaunės gimtadienio šventė
Sveiki, aš Kiaunė, ir savo aštuntąjį gimtadienį atšvenčiau su fanfaromis
Taig, kas dar nežino esu gimęs birželio dešimtąją diena. Vasaros pradžia, pats tas gimtadieniui ar ne?
Išaušo birželio 10-oji, taigi, kaip katiniškos giminės atstovas, kuris visiškai nesiorentuoja kaledoriuje, apie savo gimtadienį nieko nežinojau. Nors švenčiau jau septynis kartus, bet jau nebepamenu.... Taigi, išaušo labai gražūs bei labai šiltas vasaros rytas. Šeimininkė mane prikėlė anksti, ir išbrukė į lauką... Ot gimtadienis, iš pačio ryto išbruka į lauką nieko nepaaiškine... Nu ir gerai... Nepėdinų prie šulinio, ir jo pavėsį gulių. Pro namo langus matau, kaip virtuvėje bei svetainėje vyksta ruoša, kažkokiai šventei. Kaip tik kokią šventė, man dėmesio nulis, visi tik ir žiūri, kaip manęs atsikratyti, kad neduok diev kažkur pasipainiosių po kojomis, ar ką nugvelbsių. Gal ir gerai, kad aš lauke, nors neturės man pretenzijų kad kažkas sudužo ar mistiškai dingo nuo stalo.... Taigi ruoša vyksta, kvepia visas kiemas skaniai, o aš dar be pusryčių... Sukuosi aplink durys, ir mąstau, kaip čia nepastebėtam įsprukt į vidų. Žiū, atvažiuoja kelį automobiliai, su mažais vaikais ir daug tetų bei dėdžių. Nemėgstų tu šlykščių mažų žmogelių, jie tik tampyt mane ir erzint moka. Aš greitai nubėgu po tujom, kad nespėtu manęs pastebėti. Visa kompanija suėjo į namą. O aš iš po tuju, stebiu aplinką. Prisistatė mano draugas Pūkis, kuri šeiminkė maitina. Visgi šiokia tokia paguoda , mes dviese o jų dešimt! Ir kaip reiks susitvarkyti?! Atsidarė duris ir visi suėjo į pavėsinę. Tetos nešės daug padėklų bei lėkščių su skanėstais. Visi pagaliau nusiramino ir susėdo. Visgi nusprendžiau, kad verta pašniukštinėti iš arčiau, ir nuėjau į pavėsinę, tiek daug žmonių, bet kurgi šeimininkė? Nėra... mane matyt pamiršo, juk jai svarbiau tie besočiai už stalo, negu aš, vargšas ir alkanas.... Nesuprastas nepėdinau atgal po tujom pas Pūkį.. Ir štai po kelių minučių, atsidarė namų duris ir mano šeiminkė nešina dar vienu padėklų išėjo į lauką. Kic kic kic, Kiaune, Kiaune – kvietė ji mane. Bet aš išdidus, neėjau. Po minutės kvietimo visgi nebeišsilaikiau, ir tekinąs nušuoliavau pas šeimininkę, tiesiai į glėbį. Jį mane pakėlė, pabučiavo, ir palinkėjo gimtadienio proga viso ko geriausio. Mane nunešė į pavėsinę, padėjo ant žemės mano padėklą su „tortu“ daug skanėstu buvo, žuvyčių, bet penkių rūšių! Viska godžiai ėdžiau, išalkęs buvau labai... šeiminkė sako, kad reiks dalintis su Pūkiu. Na jei reiks tai reiks, ką gi padarysiu. Kartų su Pūkių šveitėme tortą. Visi atsistojo, ir vienas vyrukas pasiėmęs butelį į rankas, tik lupinėjo kažką, ir kad „bumt“ kažkas šovė! Lyg kulka perskriejo pro mano uodegyte. Abu kaip pašokome, kad net padėklą išvertėme. Viskas. Gimtadienis baigtas... Visi pradėjo kvatotis, ir visa kompaniją užtraukė „ Su vasaros pradžia“ o šeimininkė pridūrė „Kiaune, su gimtadieniu!“
Kiaunės gimtadienio šventė
Sveiki, aš Kiaunė, ir savo aštuntąjį gimtadienį atšvenčiau su fanfaromis
Taig, kas dar nežino esu gimęs birželio dešimtąją diena. Vasaros pradžia, pats tas gimtadieniui ar ne?
Išaušo birželio 10-oji, taigi, kaip katiniškos giminės atstovas, kuris visiškai nesiorentuoja kaledoriuje, apie savo gimtadienį nieko nežinojau. Nors švenčiau jau septynis kartus, bet jau nebepamenu.... Taigi, išaušo labai gražūs bei labai šiltas vasaros rytas. Šeimininkė mane prikėlė anksti, ir išbrukė į lauką... Ot gimtadienis, iš pačio ryto išbruka į lauką nieko nepaaiškine... Nu ir gerai... Nepėdinų prie šulinio, ir jo pavėsį gulių. Pro namo langus matau, kaip virtuvėje bei svetainėje vyksta ruoša, kažkokiai šventei. Kaip tik kokią šventė, man dėmesio nulis, visi tik ir žiūri, kaip manęs atsikratyti, kad neduok diev kažkur pasipainiosių po kojomis, ar ką nugvelbsių. Gal ir gerai, kad aš lauke, nors neturės man pretenzijų kad kažkas sudužo ar mistiškai dingo nuo stalo.... Taigi ruoša vyksta, kvepia visas kiemas skaniai, o aš dar be pusryčių... Sukuosi aplink durys, ir mąstau, kaip čia nepastebėtam įsprukt į vidų. Žiū, atvažiuoja kelį automobiliai, su mažais vaikais ir daug tetų bei dėdžių. Nemėgstų tu šlykščių mažų žmogelių, jie tik tampyt mane ir erzint moka. Aš greitai nubėgu po tujom, kad nespėtu manęs pastebėti. Visa kompanija suėjo į namą. O aš iš po tuju, stebiu aplinką. Prisistatė mano draugas Pūkis, kuri šeiminkė maitina. Visgi šiokia tokia paguoda , mes dviese o jų dešimt! Ir kaip reiks susitvarkyti?! Atsidarė duris ir visi suėjo į pavėsinę. Tetos nešės daug padėklų bei lėkščių su skanėstais. Visi pagaliau nusiramino ir susėdo. Visgi nusprendžiau, kad verta pašniukštinėti iš arčiau, ir nuėjau į pavėsinę, tiek daug žmonių, bet kurgi šeimininkė? Nėra... mane matyt pamiršo, juk jai svarbiau tie besočiai už stalo, negu aš, vargšas ir alkanas.... Nesuprastas nepėdinau atgal po tujom pas Pūkį.. Ir štai po kelių minučių, atsidarė namų duris ir mano šeiminkė nešina dar vienu padėklų išėjo į lauką. Kic kic kic, Kiaune, Kiaune – kvietė ji mane. Bet aš išdidus, neėjau. Po minutės kvietimo visgi nebeišsilaikiau, ir tekinąs nušuoliavau pas šeimininkę, tiesiai į glėbį. Jį mane pakėlė, pabučiavo, ir palinkėjo gimtadienio proga viso ko geriausio. Mane nunešė į pavėsinę, padėjo ant žemės mano padėklą su „tortu“ daug skanėstu buvo, žuvyčių, bet penkių rūšių! Viska godžiai ėdžiau, išalkęs buvau labai... šeiminkė sako, kad reiks dalintis su Pūkiu. Na jei reiks tai reiks, ką gi padarysiu. Kartų su Pūkių šveitėme tortą. Visi atsistojo, ir vienas vyrukas pasiėmęs butelį į rankas, tik lupinėjo kažką, ir kad „bumt“ kažkas šovė! Lyg kulka perskriejo pro mano uodegyte. Abu kaip pašokome, kad net padėklą išvertėme. Viskas. Gimtadienis baigtas... Visi pradėjo kvatotis, ir visa kompaniją užtraukė „ Su vasaros pradžia“ o šeimininkė pridūrė „Kiaune, su gimtadieniu!“
2014-02-28 20:16:02
migle88:
Sveiki! Aš Rainė, jūs manęs dar nepažįstat, bet tuoj sužinosit kas aš.
Anksčiau aš buvau benamė, nežinojau kiek man metų, kas mano tėvai, ar aš kažkada turėsiu šeimininkus?
Bet vieną kartą ieškodama sau maisto, pamačiau namą, o jo kieme vaikščiojo mergaitė, jaučiau iš ten dvelkė šiluma.
Aš supratau, tik ten būsiu laiminga, ten manimi rūpinsis! Tada buvau sužalota kojyte, kraujuojančia, ją labai skaudėjo, bet nebebuvo svarbu. Aš bėgau pas mergaitę, žinojau, kad ji mane priims ir manimi pasirūpins. Ir aš buvau teisi, ji mane pamačius vos neapsiverkė, paėmė ant rankų, įsinešė į kambarį paklaust ar galima mane priglaust, ten buvę žmonės pamatę mane iškart sutiko priimti. Toliau jaučiau, bus gerai.
Taip! Aš suradau šeimininkus, jie man buvo be galo geri, pavalgydino, pagirdė, sušildė, išmaudė ir apžiūrėję kojytę vežė pas veterinarą. Pirmą kartą važiavau automobiliu ir pas veterinarą, nujaučiau kažką negero, kai sustojome, mane nunešė pas veterinarą. Aš muisčiausi, draskiausi, bet supratu, kad nieko nebus, leidausi apžiūrėjama. Veterinaras sakė, kad žaizda greit sugis, tik reikia mane pasaugoti.
Grįžus prasidėjo mano geras, šiltas, mielas, apsuptas mane mylinčių šeimininkų gyvenimėlis. Aš buvau laiminga suradus jaukius namučius.
Štai kokia mano pati geriausia ir laimingiausia dienelė gyvenime.
Nuotraukoje aš jau iššukuota, prižiūrima ir pasveikus.
Sveiki! Aš Rainė, jūs manęs dar nepažįstat, bet tuoj sužinosit kas aš.
Anksčiau aš buvau benamė, nežinojau kiek man metų, kas mano tėvai, ar aš kažkada turėsiu šeimininkus?
Bet vieną kartą ieškodama sau maisto, pamačiau namą, o jo kieme vaikščiojo mergaitė, jaučiau iš ten dvelkė šiluma.
Aš supratau, tik ten būsiu laiminga, ten manimi rūpinsis! Tada buvau sužalota kojyte, kraujuojančia, ją labai skaudėjo, bet nebebuvo svarbu. Aš bėgau pas mergaitę, žinojau, kad ji mane priims ir manimi pasirūpins. Ir aš buvau teisi, ji mane pamačius vos neapsiverkė, paėmė ant rankų, įsinešė į kambarį paklaust ar galima mane priglaust, ten buvę žmonės pamatę mane iškart sutiko priimti. Toliau jaučiau, bus gerai.
Taip! Aš suradau šeimininkus, jie man buvo be galo geri, pavalgydino, pagirdė, sušildė, išmaudė ir apžiūrėję kojytę vežė pas veterinarą. Pirmą kartą važiavau automobiliu ir pas veterinarą, nujaučiau kažką negero, kai sustojome, mane nunešė pas veterinarą. Aš muisčiausi, draskiausi, bet supratu, kad nieko nebus, leidausi apžiūrėjama. Veterinaras sakė, kad žaizda greit sugis, tik reikia mane pasaugoti.
Grįžus prasidėjo mano geras, šiltas, mielas, apsuptas mane mylinčių šeimininkų gyvenimėlis. Aš buvau laiminga suradus jaukius namučius.
Štai kokia mano pati geriausia ir laimingiausia dienelė gyvenime.
Nuotraukoje aš jau iššukuota, prižiūrima ir pasveikus.
2014-02-28 20:14:50
monikulesuper:
Sveiki, aš Nika! Papasakosiu Jums apie savo geriausią dieną. Tai diena, kada aš atsiradau naujuose namuose. Buvau dar mažytė, augau su šeima, savo mamyte, tėveliu, broliukais ir sesutėm. Maniau, kad ši diena, bus tokia kaip visos. Žaisiu su savo broliukais ir sesutėm, su mama. Tačiau ši diena buvo keistesnė, mano senoji šeimininkė, kurios labai nemėgau, lakstė po namus ir šnekėjo, kad šiandien kažkas atvažiuos paimti kačiuką. Aš nudžiugau, žinojau, kad tai busiu aš, nes šeimininkė jau senai sakė, kad mane reikia parduoti, atseit aš jau per didelė. Taigi tie kurie norėjo manęs, atvažiavo. Aš atsisveikinau su savo katiniška šeima ir mane paėmė ta bjauri
šeimininkė, kurios nemėgau. Mane išnešė į kiemą, kažkodėl pirkėjų į vidų nepriėmė. Aš pamačiau juos. Tai buvo mergaitė ir jos tėvai. Ji labai nudžiugo, kai mane pamatė ir iškart paėmė ant rankų ir ėmė myluoti šnekėdama: pagaliau turiu katytę, pagaliau turiu katytę ir t.t. Kol jos tėvai kažką šnekėjo su mano buvusia šeimininke, mano dabartinė šeimininkė įdėjo mane į krepšelį, ten aš iškart užmigau, buvo labai gera žinant, kad pagaliau išvažiuosiu iš tų mano nekenčiamų namų. Buvau laiminga. Net nepajutau, kaip mane įkėlė į mašiną. Kažkodėl ten buvo baisu, miaukiau ilgokai, kol apsiraminau ir sumąsčiau numigti. Pramiegojau beveik visą kelią. Pabudau tik tada, kai jau buvome prie kažkokios parduotuvės, kuri pasak šeimininkės yra gyvūnams. Mane paliko vieną mašinoje, sakė trumpam, tik nueis man maistelio nupirks, skanėstų, žaislų, kraiko dėžę ir pan. Aš begalo išsigandau likusi viena, tad nusprendžiau palisti po mašinos sėdyne, ten pratupėjau kol šeimininkė atėjo. Pamačiusi, kad manęs krepšelyje nėra, ji begalo išsigando, ėmė ieškoti manęs, o tuo tarpu aš ramiausiai miegojau. Tačiau mano miegą sutrukdė šeimininkė kuri mane rado ir ištraukė, vėl įkėlė į krepšelį. Po to ramiai parvažiavome namo. Mane paleido pasivaikščioti viską apžiūrėti. Iššniukštinėjau visas pakampes, tačiau jau buvo vakaras tai nusprendžiau numigti, nauji namai man labai patiko. Užlipau ant lovos ir užmigau. Pasirodo tai šeimininkės tėvų lova. Pradudau tik trumpam kol šeimininkė nešė mane į savo lovą. Tada ir toliau ilgai ir saldžiai miegojau. Štai mano laimingiausia diena!
Sveiki, aš Nika! Papasakosiu Jums apie savo geriausią dieną. Tai diena, kada aš atsiradau naujuose namuose. Buvau dar mažytė, augau su šeima, savo mamyte, tėveliu, broliukais ir sesutėm. Maniau, kad ši diena, bus tokia kaip visos. Žaisiu su savo broliukais ir sesutėm, su mama. Tačiau ši diena buvo keistesnė, mano senoji šeimininkė, kurios labai nemėgau, lakstė po namus ir šnekėjo, kad šiandien kažkas atvažiuos paimti kačiuką. Aš nudžiugau, žinojau, kad tai busiu aš, nes šeimininkė jau senai sakė, kad mane reikia parduoti, atseit aš jau per didelė. Taigi tie kurie norėjo manęs, atvažiavo. Aš atsisveikinau su savo katiniška šeima ir mane paėmė ta bjauri
šeimininkė, kurios nemėgau. Mane išnešė į kiemą, kažkodėl pirkėjų į vidų nepriėmė. Aš pamačiau juos. Tai buvo mergaitė ir jos tėvai. Ji labai nudžiugo, kai mane pamatė ir iškart paėmė ant rankų ir ėmė myluoti šnekėdama: pagaliau turiu katytę, pagaliau turiu katytę ir t.t. Kol jos tėvai kažką šnekėjo su mano buvusia šeimininke, mano dabartinė šeimininkė įdėjo mane į krepšelį, ten aš iškart užmigau, buvo labai gera žinant, kad pagaliau išvažiuosiu iš tų mano nekenčiamų namų. Buvau laiminga. Net nepajutau, kaip mane įkėlė į mašiną. Kažkodėl ten buvo baisu, miaukiau ilgokai, kol apsiraminau ir sumąsčiau numigti. Pramiegojau beveik visą kelią. Pabudau tik tada, kai jau buvome prie kažkokios parduotuvės, kuri pasak šeimininkės yra gyvūnams. Mane paliko vieną mašinoje, sakė trumpam, tik nueis man maistelio nupirks, skanėstų, žaislų, kraiko dėžę ir pan. Aš begalo išsigandau likusi viena, tad nusprendžiau palisti po mašinos sėdyne, ten pratupėjau kol šeimininkė atėjo. Pamačiusi, kad manęs krepšelyje nėra, ji begalo išsigando, ėmė ieškoti manęs, o tuo tarpu aš ramiausiai miegojau. Tačiau mano miegą sutrukdė šeimininkė kuri mane rado ir ištraukė, vėl įkėlė į krepšelį. Po to ramiai parvažiavome namo. Mane paleido pasivaikščioti viską apžiūrėti. Iššniukštinėjau visas pakampes, tačiau jau buvo vakaras tai nusprendžiau numigti, nauji namai man labai patiko. Užlipau ant lovos ir užmigau. Pasirodo tai šeimininkės tėvų lova. Pradudau tik trumpam kol šeimininkė nešė mane į savo lovą. Tada ir toliau ilgai ir saldžiai miegojau. Štai mano laimingiausia diena!
2014-02-28 20:14:09
adia:
Sveiki.Aš vardu Santa.Nors dar praeitų metų spalio mėnesį apie save aš nežinojau nieko..nei kur gimiau,nei,kas mano mamytė ir tėvelis..nei kokio amžiaus aš esu..ir ką aš čia iš viso veikiu šiame margame,rudenio lapų nuspalvintame pasaulyje...tiesiog tupinėjau,slapstinėjaus vieno daugiabučio kieme..kaip jame atsiradau,irgi nežinau..taip pat iš kažkur ,nežiniaiš kur,iš kažkių slėptuvių, išlindo dar trys- panašūs į mane,tik dideli,ūsuoti ir tokie baisūs man tuo metu pasirodę ..Aš pasitraukiau ant margųjų lapų krūvos-taip mane mane jie šildė,net užsnaudžiau mažumėlę..kol išgirdau,kažką panašaus į durų atsidarymo garsą ir balsą –moterišką,pilną susirūpinimo ir kažkokio nerimo,kviečiantį-,,ateikit ateikit greitai,vargšeliai,paskubėkit‘‘..Pamačiau,kaip visi ūsuotieji pasileido,banguodami savo puriomis uodegomis,balso link..pagalvojau-bėgu ir aš,būsiu pirma ir visis aplenksiu..pasileidžiu,su vėjeliu..ir mano mažą oranžinę nosytę pasiekia kažkoks nenusakomai nuostabus kvapas-ir iš kažkur staiga atsiminiau kas tai..mėsytė!maistas!čia yra maisto!!!ir puoliau pati pirma..ūsuotieji bandė mane pastumti į šalį..bet aš rėkiau,šnypščiau iš visų jėgų..kad tik galėčiau,nors liežuvio galiuku priliesti tą stebuklingą dalyką-maistą..O tuo metu tas pats,moteriškas,baisiai susirūpinęs balsas tik kartojo:,,vaje vaje,dar viena,nauja..vakar dar nebuvo..o,Dieve..ir dar į katytę panaši..valgyk,vargšele ,valgyk..kas tave čia išmetė..kas tave paliko..ar tu pabėgai..iš kur tu čia atsiradai..“Aš tik valgiau ir valgiau,ir nieko aplinkui nemačiau..kol neprisipildė mano mažas pilvukas..tada vėl pasitraukiau ant margųjų lapų krūvos..po pietų-vėl išgirdau tą patį kvietimą,vėl kovojau su ūsuotaisiais..šį kartą jau du ,susirūpinę moteriški balsai kažką kalbėjo,aptarinėjo,kažkaip supratau,jaučiau,kad apie mane..atėjo vakaras,naktis,jau nebuvo taip šilta,kaip dieną..lapų krūvelė pravėso..aš nekantriai laukiau kitos dienos,kad išgirsčiau tą nors ir susirūpinusį,bet gerą balsą..ir kad užuosčiau tą mielą,mano nosytei kvapą..tvirtai tikėjau,kad taip ir bus..išaušo kita diena..Vėl viskas kartojosi,kaip ir vakar..ūsuočiai,moteriški balsai,mėsytė,konservai ir mano laimingas išsipūtęs pilvukas..kai moteriškas balsas po pietų atsisveikino ir tarė ,,vrgšele tu vargšele..ryt vėl gausi kąsnelį..bet ateina žiema..ką tu darysi,vargšele..“Ir nors buvau soti,ūsuočiai laikėsi atokiai nuo manęs,bet man vis tiek,staiga pasidarė beprotiškai liūdna..ir aš liūdnai pažiūrėjau į moteriško balso akis,ir nulydėjau jį savo žvilgsniu..taip suspaudė man širdelę..tik nežinojau,kad ir tuo metu,tam pačiam moteriškam balsui,taip pat labai suskaudo širdį..Vėl naujas rytas,naują diena..laukiu..ūsuočiai..balsas..maistas..popiet vėl tupiu ir kantriai laukiu savo margoje lapų karalystėje..bet šį kartą balsas jau nekviečia,o jaučiu,kaip tyliai du moteriški balsai jau artinasi prie manęs..nebėgu..kažkodėl nieko nebijau..vieno balso rankos paima atsargiai,bet tvirtai mane ir įdeda į kažkokią talpą,kaip vėliau,sužinojau,vadinamą‘‘ taše‘‘..aš nesipriešinu..mane netgi apima saldus svaigulys..tašytėje taip gera,šilta,nenoriu atgal ant lapų krūvos,todėl tyliu ir nesipriešinu..paskui kažkoks keistas ūžesys,keisti garsai..bet tašytėje aš nieko nebijau..kaip vėliau sužinojau,tai mašina..ir aš užmiegu..miegu miegu,nežinau,kiek miegu,bet,kai prabundu,žvalgausi-nebėra lapų krūvos,viskas taip keista..bet aš nebijau..jaučiu,kaip mane glosto,kažką kalba,vėl suprantu apie mane..kvepia ir mėsytė,ir kažkokie kiti malonūs,bet dar nepažistami kvapai..akies krašteliu dar pamatau ir čia porą juodai baltų ūsuočių,atsargiai ir nedrąsiai,bet smalsiai stebinčių mane..ir tada staiga suprantu,kad man visai nesvarbu,kad nežinau,kas mano mamytė ir tėvelis ir koks tikslus mano amžius,nes šiandien man pati laimingiausia ir nuostabiausia diena,nes tiksliai žinau,kad nuo šiol aš kažkam reikalinga..ir mane myli..žmonės.. (nuotraukoje aš tepaluota nosimi,kyšauu iš tašės jau pas žmones)
Sveiki.Aš vardu Santa.Nors dar praeitų metų spalio mėnesį apie save aš nežinojau nieko..nei kur gimiau,nei,kas mano mamytė ir tėvelis..nei kokio amžiaus aš esu..ir ką aš čia iš viso veikiu šiame margame,rudenio lapų nuspalvintame pasaulyje...tiesiog tupinėjau,slapstinėjaus vieno daugiabučio kieme..kaip jame atsiradau,irgi nežinau..taip pat iš kažkur ,nežiniaiš kur,iš kažkių slėptuvių, išlindo dar trys- panašūs į mane,tik dideli,ūsuoti ir tokie baisūs man tuo metu pasirodę ..Aš pasitraukiau ant margųjų lapų krūvos-taip mane mane jie šildė,net užsnaudžiau mažumėlę..kol išgirdau,kažką panašaus į durų atsidarymo garsą ir balsą –moterišką,pilną susirūpinimo ir kažkokio nerimo,kviečiantį-,,ateikit ateikit greitai,vargšeliai,paskubėkit‘‘..Pamačiau,kaip visi ūsuotieji pasileido,banguodami savo puriomis uodegomis,balso link..pagalvojau-bėgu ir aš,būsiu pirma ir visis aplenksiu..pasileidžiu,su vėjeliu..ir mano mažą oranžinę nosytę pasiekia kažkoks nenusakomai nuostabus kvapas-ir iš kažkur staiga atsiminiau kas tai..mėsytė!maistas!čia yra maisto!!!ir puoliau pati pirma..ūsuotieji bandė mane pastumti į šalį..bet aš rėkiau,šnypščiau iš visų jėgų..kad tik galėčiau,nors liežuvio galiuku priliesti tą stebuklingą dalyką-maistą..O tuo metu tas pats,moteriškas,baisiai susirūpinęs balsas tik kartojo:,,vaje vaje,dar viena,nauja..vakar dar nebuvo..o,Dieve..ir dar į katytę panaši..valgyk,vargšele ,valgyk..kas tave čia išmetė..kas tave paliko..ar tu pabėgai..iš kur tu čia atsiradai..“Aš tik valgiau ir valgiau,ir nieko aplinkui nemačiau..kol neprisipildė mano mažas pilvukas..tada vėl pasitraukiau ant margųjų lapų krūvos..po pietų-vėl išgirdau tą patį kvietimą,vėl kovojau su ūsuotaisiais..šį kartą jau du ,susirūpinę moteriški balsai kažką kalbėjo,aptarinėjo,kažkaip supratau,jaučiau,kad apie mane..atėjo vakaras,naktis,jau nebuvo taip šilta,kaip dieną..lapų krūvelė pravėso..aš nekantriai laukiau kitos dienos,kad išgirsčiau tą nors ir susirūpinusį,bet gerą balsą..ir kad užuosčiau tą mielą,mano nosytei kvapą..tvirtai tikėjau,kad taip ir bus..išaušo kita diena..Vėl viskas kartojosi,kaip ir vakar..ūsuočiai,moteriški balsai,mėsytė,konservai ir mano laimingas išsipūtęs pilvukas..kai moteriškas balsas po pietų atsisveikino ir tarė ,,vrgšele tu vargšele..ryt vėl gausi kąsnelį..bet ateina žiema..ką tu darysi,vargšele..“Ir nors buvau soti,ūsuočiai laikėsi atokiai nuo manęs,bet man vis tiek,staiga pasidarė beprotiškai liūdna..ir aš liūdnai pažiūrėjau į moteriško balso akis,ir nulydėjau jį savo žvilgsniu..taip suspaudė man širdelę..tik nežinojau,kad ir tuo metu,tam pačiam moteriškam balsui,taip pat labai suskaudo širdį..Vėl naujas rytas,naują diena..laukiu..ūsuočiai..balsas..maistas..popiet vėl tupiu ir kantriai laukiu savo margoje lapų karalystėje..bet šį kartą balsas jau nekviečia,o jaučiu,kaip tyliai du moteriški balsai jau artinasi prie manęs..nebėgu..kažkodėl nieko nebijau..vieno balso rankos paima atsargiai,bet tvirtai mane ir įdeda į kažkokią talpą,kaip vėliau,sužinojau,vadinamą‘‘ taše‘‘..aš nesipriešinu..mane netgi apima saldus svaigulys..tašytėje taip gera,šilta,nenoriu atgal ant lapų krūvos,todėl tyliu ir nesipriešinu..paskui kažkoks keistas ūžesys,keisti garsai..bet tašytėje aš nieko nebijau..kaip vėliau sužinojau,tai mašina..ir aš užmiegu..miegu miegu,nežinau,kiek miegu,bet,kai prabundu,žvalgausi-nebėra lapų krūvos,viskas taip keista..bet aš nebijau..jaučiu,kaip mane glosto,kažką kalba,vėl suprantu apie mane..kvepia ir mėsytė,ir kažkokie kiti malonūs,bet dar nepažistami kvapai..akies krašteliu dar pamatau ir čia porą juodai baltų ūsuočių,atsargiai ir nedrąsiai,bet smalsiai stebinčių mane..ir tada staiga suprantu,kad man visai nesvarbu,kad nežinau,kas mano mamytė ir tėvelis ir koks tikslus mano amžius,nes šiandien man pati laimingiausia ir nuostabiausia diena,nes tiksliai žinau,kad nuo šiol aš kažkam reikalinga..ir mane myli..žmonės.. (nuotraukoje aš tepaluota nosimi,kyšauu iš tašės jau pas žmones)
2014-02-28 20:13:33
MARKIZAS5:
Sveiki,mieli mice.lt draugai.Dabar aš vadinuosi STELLA.
Kas buvau anksčiau - nežinau, tiesiog BALTOJI, BIELKA. Nežinau kur gimiau, kada, tik žinau, kad pavasarį balandžio 10d. atsiradau daugiabučio namo kieme...gal mane kas paliko,gal aš pati nuklydau... Iš laiptinės išėjo dvi moterys ir aš greitai pribėgau prie jų, glaudžiausi prie jų kojų,murkiau, labai norėjau,kad jos mane paimtų ant rankų, įsineštų į vidų...bet jos tik glostė mane..kažką kalbėjo,kad jau turi kitą katytę....
Taip slinko vasara, bėgiojau po kiemus, ieškojau maisto, vandenėlio...kai lydavo lietus ,jo atrasdavau klanuose... Ir vis laukiau tos vienintelės moters iš pirmo aukšto, kurį kas rytą išeidama į darbą mane maitino,paglostė...turėjau net savo dubenėlius po langu, kur aš rasdavau maisto.... Jau ir kiti mano draugai įsigudrino atsėlinti prie maisto,bet moteris pastovėdavo, kol aš pavalgydavau,po to palikdavp ir draugams...svarbiausia,kad ji meiliai paglostydavo mane,o kaip aš to norėjau...po to nustraksėdavau laiminga tolyn ir laukdavau kasdien jos grįžtančios namo.
Pamilau aš jų šeimą, aš palydėdavau juos išeinančius,sutikdavau grįžtančius, kartu eidavome nešti šiukšles,o jos vyras mane net glėbyje parsinešdavo, kokia tada palaima būdavo ,murkdavau jam, laižydavau ranką...
Taip ėjo laikas...rytais sėdėdavau po langais,laukdavau jų pasirodant lange,o pamatę mane ar tai ant suolo,ar ant mašinų,ar ant žolytės tuoj pamaitindavo mane...Kaip buvo gera...tik matydavau pro langą,kad sėdi kita,graži balta katytė, pavydėjau Jai tos šilumos,ramių naktų,skanaus maisto...
Artėjo neišvengiamas laikas - ruduo,šaltoki vėjai, lietūs,tamsios ir šaltos naktys...kailiukas sušlapdavo,drebėjau,bet nebuvo kur prisiglausti...galvoje sukosi mintys kaip išgyvensiu žiemą....
Buvo spalio 20 dienos rytas ir aš kaip visada sėdėjau prieš langus,laukiau pusryčių...mane pamaitino, paglostė ir nubėgau šokinėti su vėjo ir lietaus lašais nešamais lapais...
Bet išėjo moteris, ji pasuko link konteinerio,na o aš ,aišku kaip kitaip - kartu palydėti ją...nunešėme šiukšles,ji staiga mane pasiėmė, priglaudė,nors aš visa šlapia, pamylavo ir parnešusi padėjo ant suolelio po langu...viltis patekti į šilumą dingo vėl...
Bet...išėjo vyras ir norėjo mane paimti, gal truputį išsigandau,pasislėpiau...bet vėlgi pagalvojau - ko bijoti,ir sugrįžau į pradarytą laiptinę...o ten jau manęs laukė ta pati mano moteris, kuriai aš pati užšokau ant rankų ir mes susiglaudusios įėjome į butą...
Šiltas,ramus gyvenimas prasidėjo !!!!!
Mane išmaudė šiltoje vonioje,po to, oi,oi daug procedūrų teko atlikti !!!
Susupo į šiltą rankšluostį,džiovino kailiuką su šiltu vėjeliu,kaip patiko!!! apkarpė nagučius ,išvalė ausytes,o svarbiausia davė maisto,ir dar skanaus !!! oi valgiau...jie bijojo,kad man nebūtų blogai(girdėjau kaip tarėsi)
O ten gyveno jauna panelė –busimoji mano šeimininkė,kuri mane iš kart apgaubė meile,davė vardą, pasiguldė pas save į šiltą lovą...miegojau ilgai, ilgai,sapnavau...kai prabusdavau, netikėjau, kad turiu namus,galvojau tai - sapnas,vėl miegojau...miegojau....
Ir taip aš apsigyvenau tuose namuose, kur radau didelę šilumą, meilę ir svarbiausią sesutę,su kuria mes labai susidraugavome,dūkstame,pešamės ir bučiuojamės...nebereikia rūpintis maistu, žvarbti šaltame vėjyje, ieškoti guolio kur nors po krūmais...esu laaaabai visų mylima!!!!Aš jiems atsilyginu savo didele meile....
Tokia mano,mažos Stellos laimingiausia gyvenimo diena!!!!!!
P.S.pirma foto - aš dar kieminukė... antra - su mylima šeimininke
Sveiki,mieli mice.lt draugai.Dabar aš vadinuosi STELLA.
Kas buvau anksčiau - nežinau, tiesiog BALTOJI, BIELKA. Nežinau kur gimiau, kada, tik žinau, kad pavasarį balandžio 10d. atsiradau daugiabučio namo kieme...gal mane kas paliko,gal aš pati nuklydau... Iš laiptinės išėjo dvi moterys ir aš greitai pribėgau prie jų, glaudžiausi prie jų kojų,murkiau, labai norėjau,kad jos mane paimtų ant rankų, įsineštų į vidų...bet jos tik glostė mane..kažką kalbėjo,kad jau turi kitą katytę....
Taip slinko vasara, bėgiojau po kiemus, ieškojau maisto, vandenėlio...kai lydavo lietus ,jo atrasdavau klanuose... Ir vis laukiau tos vienintelės moters iš pirmo aukšto, kurį kas rytą išeidama į darbą mane maitino,paglostė...turėjau net savo dubenėlius po langu, kur aš rasdavau maisto.... Jau ir kiti mano draugai įsigudrino atsėlinti prie maisto,bet moteris pastovėdavo, kol aš pavalgydavau,po to palikdavp ir draugams...svarbiausia,kad ji meiliai paglostydavo mane,o kaip aš to norėjau...po to nustraksėdavau laiminga tolyn ir laukdavau kasdien jos grįžtančios namo.
Pamilau aš jų šeimą, aš palydėdavau juos išeinančius,sutikdavau grįžtančius, kartu eidavome nešti šiukšles,o jos vyras mane net glėbyje parsinešdavo, kokia tada palaima būdavo ,murkdavau jam, laižydavau ranką...
Taip ėjo laikas...rytais sėdėdavau po langais,laukdavau jų pasirodant lange,o pamatę mane ar tai ant suolo,ar ant mašinų,ar ant žolytės tuoj pamaitindavo mane...Kaip buvo gera...tik matydavau pro langą,kad sėdi kita,graži balta katytė, pavydėjau Jai tos šilumos,ramių naktų,skanaus maisto...
Artėjo neišvengiamas laikas - ruduo,šaltoki vėjai, lietūs,tamsios ir šaltos naktys...kailiukas sušlapdavo,drebėjau,bet nebuvo kur prisiglausti...galvoje sukosi mintys kaip išgyvensiu žiemą....
Buvo spalio 20 dienos rytas ir aš kaip visada sėdėjau prieš langus,laukiau pusryčių...mane pamaitino, paglostė ir nubėgau šokinėti su vėjo ir lietaus lašais nešamais lapais...
Bet išėjo moteris, ji pasuko link konteinerio,na o aš ,aišku kaip kitaip - kartu palydėti ją...nunešėme šiukšles,ji staiga mane pasiėmė, priglaudė,nors aš visa šlapia, pamylavo ir parnešusi padėjo ant suolelio po langu...viltis patekti į šilumą dingo vėl...
Bet...išėjo vyras ir norėjo mane paimti, gal truputį išsigandau,pasislėpiau...bet vėlgi pagalvojau - ko bijoti,ir sugrįžau į pradarytą laiptinę...o ten jau manęs laukė ta pati mano moteris, kuriai aš pati užšokau ant rankų ir mes susiglaudusios įėjome į butą...
Šiltas,ramus gyvenimas prasidėjo !!!!!
Mane išmaudė šiltoje vonioje,po to, oi,oi daug procedūrų teko atlikti !!!
Susupo į šiltą rankšluostį,džiovino kailiuką su šiltu vėjeliu,kaip patiko!!! apkarpė nagučius ,išvalė ausytes,o svarbiausia davė maisto,ir dar skanaus !!! oi valgiau...jie bijojo,kad man nebūtų blogai(girdėjau kaip tarėsi)
O ten gyveno jauna panelė –busimoji mano šeimininkė,kuri mane iš kart apgaubė meile,davė vardą, pasiguldė pas save į šiltą lovą...miegojau ilgai, ilgai,sapnavau...kai prabusdavau, netikėjau, kad turiu namus,galvojau tai - sapnas,vėl miegojau...miegojau....
Ir taip aš apsigyvenau tuose namuose, kur radau didelę šilumą, meilę ir svarbiausią sesutę,su kuria mes labai susidraugavome,dūkstame,pešamės ir bučiuojamės...nebereikia rūpintis maistu, žvarbti šaltame vėjyje, ieškoti guolio kur nors po krūmais...esu laaaabai visų mylima!!!!Aš jiems atsilyginu savo didele meile....
Tokia mano,mažos Stellos laimingiausia gyvenimo diena!!!!!!
P.S.pirma foto - aš dar kieminukė... antra - su mylima šeimininke
2014-02-28 20:12:35
smileja:
Sveiki, kas dar manęs nepažįstate esu Bučkis! Labai malonu. Šiandiena aš jums papasakosiu viena iš mano įsimintyniausių akimirkų, nors tokių buvo begalė! Juk kiekviena katiniško gyvenimo diena yra ypatinga, tiesa? Kas vis dėlto mano, kad katiniškas gyvenimas yra nuobodus, aš jums bandysiu įrodyti, kad visa tai susideda ne vien iš saldaus miego... Nes viena įvyki kuo puikiausiai atsimenų, ir vos nepramiegojau!
Tai įvyko visai neseniai, prieš mėnesį. Vieną ryta, anksti anksti ryte, kai už lango dar puikavosi mėnulis, ir žybėjo žvaigždelės... prabudau nuo triukšmo. Ach, ir kas sugalvojo taip anksti keltis... blyks, kambaryje isišvietė baltą akinantį šviesa. Atmerkiu sunkias, mieguistas akys. Šeimininkė bėgioja po visus namus, krauna tašes, kuprines, maišelius, ir susiėmusi už galvos šaukia – pramiegojom! Dar gi ko, ko čia šaukt!! Neduoda net pamiegot ramiai... vis dėlto, jau buvo nebe iki miegų... stryktelėjau žemėn, ir nusliūkinau į virtuvę pusryčių. Beėsdamas girdžiu – drioks! Balsai iš visų pusių šaukia – sudužo! Aš tik strykt aukštyn... kaip reikalas išsigandau. Šeimininkė pradėjo kvatoti, o aš likau tupėti nesuprastas... Pakėlė mane šiltos mylinčios rankos, apkabino, ir pakštelėjo į kaktą. – Čia tik puodelis, - pasakė.
Viskas vyko labai greitai, kažkur skubėjome, tik niekaip nesupratau kur... niekas nieko nepasakė. Nuėjau savo lovytėn, susisukiau į kamuoliuką ir tik spėjau užmigti... ir... jaučiu, kad mane kažkas paėmė ir paguldė į kelioninį mano krepšį. Kol šeimininkė avėsi, rengėsi, aš bandžiau priešintis, ir visa gerkle rėkiau jiems, kad mane paleistu, bet kur gi jie manęs paklausys.... Tupėjau krepšį papūstais ūsais ir verkiau. Kaip mat atsidurėme automobilyje ir išvažiavome nežinoma man kryptimi... Po kelių valandų kelio, jaučių kaip mane glosto mylinčios šeimininkės rankos, ir švelniai taria: – Juk jau Kalėdos... Tai pirmosios mūsų Kalėdos, kurias sutykome dviese...
Sveiki, kas dar manęs nepažįstate esu Bučkis! Labai malonu. Šiandiena aš jums papasakosiu viena iš mano įsimintyniausių akimirkų, nors tokių buvo begalė! Juk kiekviena katiniško gyvenimo diena yra ypatinga, tiesa? Kas vis dėlto mano, kad katiniškas gyvenimas yra nuobodus, aš jums bandysiu įrodyti, kad visa tai susideda ne vien iš saldaus miego... Nes viena įvyki kuo puikiausiai atsimenų, ir vos nepramiegojau!
Tai įvyko visai neseniai, prieš mėnesį. Vieną ryta, anksti anksti ryte, kai už lango dar puikavosi mėnulis, ir žybėjo žvaigždelės... prabudau nuo triukšmo. Ach, ir kas sugalvojo taip anksti keltis... blyks, kambaryje isišvietė baltą akinantį šviesa. Atmerkiu sunkias, mieguistas akys. Šeimininkė bėgioja po visus namus, krauna tašes, kuprines, maišelius, ir susiėmusi už galvos šaukia – pramiegojom! Dar gi ko, ko čia šaukt!! Neduoda net pamiegot ramiai... vis dėlto, jau buvo nebe iki miegų... stryktelėjau žemėn, ir nusliūkinau į virtuvę pusryčių. Beėsdamas girdžiu – drioks! Balsai iš visų pusių šaukia – sudužo! Aš tik strykt aukštyn... kaip reikalas išsigandau. Šeimininkė pradėjo kvatoti, o aš likau tupėti nesuprastas... Pakėlė mane šiltos mylinčios rankos, apkabino, ir pakštelėjo į kaktą. – Čia tik puodelis, - pasakė.
Viskas vyko labai greitai, kažkur skubėjome, tik niekaip nesupratau kur... niekas nieko nepasakė. Nuėjau savo lovytėn, susisukiau į kamuoliuką ir tik spėjau užmigti... ir... jaučiu, kad mane kažkas paėmė ir paguldė į kelioninį mano krepšį. Kol šeimininkė avėsi, rengėsi, aš bandžiau priešintis, ir visa gerkle rėkiau jiems, kad mane paleistu, bet kur gi jie manęs paklausys.... Tupėjau krepšį papūstais ūsais ir verkiau. Kaip mat atsidurėme automobilyje ir išvažiavome nežinoma man kryptimi... Po kelių valandų kelio, jaučių kaip mane glosto mylinčios šeimininkės rankos, ir švelniai taria: – Juk jau Kalėdos... Tai pirmosios mūsų Kalėdos, kurias sutykome dviese...
2014-02-28 20:11:25
