Kačių akys įtaisytos taip, kad gali aprėpti 187° plotą, – dukart daugiau, nei aprėpia šuns akys. Tai pusantro karto didesnė teritorija, nei aprėpia žmogaus akys.

Manoma, kad katės regėjimas šešis kartus stipresnis nei žmogaus. Taip pat manoma, kad katė skiria spalvas.

Žmogus ypač sunkiai mato patamsyje, o katė mato gerai. Tačiau tvirtinti, jog tamsoje katė idealiai viską skiria, būtų per drąsu. Zoologai sako, jog prietemoje katė dėl šviesą atspindinčio audinio akies tinklainėje paprasčiausiai lengviau prisitaiko, todėl ir gali atskirti ją supančius daiktus.

Minėtas šviesą atspindintis audinys leidžia katei 30-50 kartų sustiprinti šviesos spindulį, užtat akys tarsi sužybsi, į jas patekus šviesos pluoštui.

Turėdama tokį „tobulą ginklą“, prietemoje katė saugiai juda ir gali daug ką nuveikti. Be to, orientuotis padeda ir kiti „lokatoriai“ – jautrūs ūsų galiukai. Taigi unikali rega ir jautrūs ūsai padeda katei surasti kelią į namus bei susekti grobį.

Be to, katės akis turi trečiąjį voką. Šis vokas dengia akį iš šono, jis drėkina ir saugo akies rageną nuo dulkių.

Atidžiau įsižiūrėję į katės snukutį, galime pamatyti, kad veido atžvilgiu akys yra gana didelės. Ypač įdomu, kaip tamsoje katės vyzdžiai išsiplečia, pasidaro visiškai juodi ir tarsi užpildo apvalų akies obuolį.

Taip atsitinka todėl, kad pro padidėjusius vyzdžius patenka daug šviesos, ir katė gali geriau matyti. O ryškioje šviesoje vyzdžiai susiaurėja iki mažučio brūkšnelio (žmogaus vyzdys šiuo atveju vis tiek išlieka apvalus) ir tada atrodo, kad katė išvis neturi vyzdžių. Šitaip reguliuodama vyzdžio dydį katė gali pakeisti tinklainės apšviestumą net 100 kartų.

Vita Bumbulytė
Aldo Staskevičiaus nuotr.