Mes jas mylime, leidžiame miegoti savo lovoje, pataikaujame gurmaniškiems įgeidžiams, o jos „šaltu veidu“ privaro į naujus batus... Gal tai kerštas? Noras įvaryti mus į kampą? Kas dedasi toje mažoje katės galvelėje?

Visagalės kačių juslės

Nusiraminkite. Jums palengvės sužinojus, kad visame pasaulyje katės elgiasi lygiai taip pat. Ir nesvarbu, ar jos veislinės, ar paprastos kiemo rainiukės. Užuot pykę ant savo neklaužados, pasidomėkite gyvūnų juslėmis. Pagaliau visuotinai pripažinta, kad gyvūnai yra juslios būtybės, taigi ir mūsų katės – ne išimtis.

Katės yra neįtikėtinai jautrios. Štai maži, ką tik gimę kačiukai. Jie dar akli ir kurti, o jau pasižymi jautria uosle: užuodžia motinos ir lizdo kvapą, nesunkiai susiranda spenelį (dažniausiai žinda tik savo, vis tą patį spenį). Jau pirmaisiais gyvenimo metais mažas katinėlis pagal kvapą skiria savo namus, gana anksti pradeda užuosti augalų kvapus.

Zoologai teigia: kuo didesnis kiekis nervinių galūnių yra gyvūno nosyje, tuo didesnis jo gebėjimas atskirti kvapus. Manoma, kad katė turi 19 milijonų tokių nervinių galūnėlių – mažiau nei šuo, tačiau gerokai daugiau nei žmogus (žmogus – tik 5 mln.).

Katės yra jautrios kai kuriems kvapams, sakykime, azoto kvapui, štai kodėl jos atsisako senstelėjusių produktų (gendantys maisto produktai išskiria daug azoto). Įdomu stebėti aštrų kvapą uodžiančią katę: raukia nosį, spaudžia lūpas, visaip rauko snukį.

Kvapai, išlikę atmintyje

Kvapų pasaulis – paslaptingas katės pasaulis. Pastebėta, jog maži kačiukai gana sunkiai pratinasi prie naujų kvapų. Visokių pasikeitimų nemėgsta ir suaugusios katės, todėl prie naujovių reikėtų pratinti nuo mažumės. Katė turi suprasti, jog kvapai nekelia pavojaus.

Sakykime, katė jautriai reaguoja į kosmetikos kvapus, o jūs norite ją išmaudyti, puoselėti kailį. Gali būti, jog katę erzina ne pačios vandens procedūros, o kačių šampūnas ar pudra, tiksliau, jų skleidžiami kvapai. Todėl rinkitės kokybišką, kuo natūralesnę kačių kosmetiką, kurioje būtų kuo mažiau sintetinių priedų. Jei žadate katę vežti į parodas, pratinkite prie kosmetikos kvapų nuo mažumės.

Riboženkliai ir katės

Štai pavyzdys. Jūs su kate lankėtės kačių parodoje arba veterinarijos gydykloje. O gal svečiuose, kur buvo kita katė. Sugrįžę į namus galite sulaukti netikėto siurprizo iš kitų savo augintinių. Ne, ne pavydo scenos, o svetimų kvapų naikinimo ritualo.

Namie, pažįstamoje aplinkoje buvusios katės „neatpažįsta“ pargrįžėlės, nes ši kvepia (o gal smirdi?) nežinia kuo. Katės trinsis į jus, į parsineštus daiktus, vengs pargrįžusios katės ir vadovausis posakiu: „Netikėk savo akimis, pasikliauk nuojauta“... Jos net gali čiurkštelėti ant jūsų daiktų, kad tik vėl susigrąžintų saugumo jausmą.

Katės turi daug kvapiųjų liaukų, išsidėsčiusių įvairiose kūno vietose: pauodegyje, pasmakrėje, ant lūpų, priekinių letenų šonuose. Būtent jomis ir žymi savo teritoriją, daiktus ar kitas kates.

„Ach, kaip tu manęs pasiilgai“, – džiaugiatės jūs, kuomet augintinė vejasi aplink jūsų kojas. O katė mano: „Tu – mano! Priklausai man, bet kadangi skleidi kažkokius svetimus kvapus, mikliai turiu tave paženklinti“.
 
„Begėde, negaląsk nagų į mano fotelį“, – šaukiate įširdę, o katė mano: „Svečio kvapą reikia nutrinti nuo žemės paviršiaus. Nepažįstamas, reiškia, pavojingas! Turiu jį permušti savo kvapu“.

Šiuo atveju katė nori būti saugi. Nieko daugiau. Jai tereikia identifikuoti ir pašalinti nereikalingą informaciją. Gali būti, jeigu tas žavus vyriškis vis ilgiau ir ilgiau smaksos jūsų fotelyje, katė galiausiai paliks fotelį ramybėje ir švelniai praslinks pro svečio kelnių kišką... Ne todėl, kad šis jai patinka, o kad paliktų savo kvapą, suprask, įsileistų į savo teritoriją.

Trindamasi į svetimą, kitaip kvepiantį žmogų ar daiktą, ji ne tik palieka savo kvapus, bet ir surenka svetimus kvapus, kuriuos vėliau „išbarsto“ po savo kūną, guolį ir visus namus.