„Yra du būdai pamiršti gyvenimo negandas: tai muzika ir katės“, – sakė Albertas Schweitzeris, vokiečių filosofas ir gydytojas. Kad muzika ramina ir gydo žmogaus sielą, žino visi ir tam neprieštarauja. O štai dėl naminių gyvūnų gydomųjų galių vis dar pasitaiko abejojančiųjų. Manyčiau, tie abejojantieji niekada nelaikė augintinių, tad iš kur jiems žinoti, ką sugeba mūsų naminukai...

Kaip katės jaučia žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą, iki šiol nežinoma. Juk neaiškiname joms ir neverkšlename prašydami pagalbos. Jos pačios žino, ką ir kada daryti. 

Pasak statistikos, 63 proc. JAV namų ūkių turi bent vieną naminį gyvūną augintinį. Apklaustieji gyvūnų šeimininkai kone vienbalsiai teigė, kad gyvūnai jiems teikia ramybę, išsklaido niūrias mintis ir praskaidrina vienatvę. O juk išvardyti dalykai yra ne kas kita, kaip pagerėjusi psichinė žmonių savijauta.

Įdomių mokslinių tyrimų atliko amerikietė Erika Friedman ir jos kolegos iš Merilendo slaugos universiteto. Jie teigia, kad širdies ligomis sergantieji, jeigu turi katę ar šunį, greičiau sustiprėja, o jei jiems operuota širdis, per vienerius metus sustiprėja taip, kad nebejaučia širdies priepuolių.

Manoma, kad kačių bioritmai kažkokiu paslaptingu būdu sunormina žmogaus širdies darbą, o „gydymas“ prasideda paprasčiausiai švelniai glostant katę, kai per pirštus ir delnus ima tekėti paslaptinga gyvūnėlio energija.

Glostant katę greičiau atsipalaiduoja įtempti kaklo ir pečių raumenys, tai ypač aktualu sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Atsipalaidavus raumenims, žmogų apima ramybė, kūną persmelkia maloni šiluma.

Psichologė Karen Allen iš Buffalo universiteto (JAV) sako, kad tirtieji biržos makleriai, kurie dėl darbo įtampos dažnai skundėsi aukštu kraujospūdžiu, jei namie turėdavo katę, greičiau atsikratydavo galvos skausmų, kuriuos išprovokuoja aukštas kraujospūdis. Ta pati psichologė tvirtina, jog kates laikantieji rečiau serga šizofrenija, depresija, valgymo sutrikimais.

Visiškai neseniai pasigirdo tvirtinimų, kad sergantiems Alzheimerio liga naudinga laikyti katę, nes kasdienis prisilietimas prie švelnaus katės kailiuko ir bendravimas su rainiuke žadina pamirštas emocijas, budina atmintį iš sunkaus letargo.

Kad kačių kailis bei katės skleidžiama šiluma mažina sąnarių skausmus, žino ir paprasta kaimo bobutė. Ji dar pasakytų, jog katės lyžtelėjimas greitina žaizdos gijimą, slopina uždegimą.

Tačiau vis dėlto girdžiu skeptikų šnabždesius: tai kur moksliniai įrodymai apie kačių terapines galias? Jiems atsakau: tegul gyvūnėlis jūsų negydo, bet pusvalandį ar valandą kasdien suteikia malonių išgyvenimų. Ar tai ne patys geriausi vaistai? Juk žmogaus sveikatos pagrindas – gera nuotaika.

Katės nevilki baltų chalatų ir neišrašinėja brangių vaistų receptų. Jos tik švelniai glaustosi, trinasi į mūsų kojas ir murkia.

Įdomu, ar kuri nors kačių veislė turi didesnių gydomųjų galių? Jei tikėtume liaudies išmintimi, tokios yra juodos spalvos katės.

Gydyti gali bet kokia katė, tačiau: ji turi būti prisirišusi prie žmogaus, susigyvenusi su juo. Ji turi būti sveika, gerai prižiūrėta ir, svarbiausia, mylima.

Na, yra nuomonių, jog ilgaplaukės katės (persų, norvegų miškinė, Sibiro) labiau tinka nemigai, depresijai, nerviniam išsekimui gydyti. Trumpaplaukės ir beplaukės katės (sfinksai, Siamo) gabesnės vidaus organų negalavimams gydyti. Kai kurios beplaukės arba garbanotosios (Kornvalio arba Devonreksai) sėkmingiau gydo peršalimo ligas, „neutralizuoja“ gripo virusus.

Ir dar, katytės geriau nei katinai gydo nervų ir vidaus organų ligas, tuo tarpu katinai „specializuojasi“ gydyti raumenų uždegimus, sąnarių skausmus, atritą, radikulitą.

Pagal www.scientificamerican.com parengė Sonata Petkūnaitė
www.cutepicturesofcats.com nuotr.