Rinkdamasi poilsio vietą, katė ieško, kur saugu ir šilta. Šilti kailinukai saugo kates nuo šalčio, bet tarsi to negana, ji dar ieško papildomos šilumos.

Turbūt ne sykį matėt pūkuotąją, susirangiusią ant radiatoriaus, kaimiškos krosnies, saulėtos palangės arba palindusią po antklode. Net trumpam poilsiui, jeigu įmanoma, katė susiranda kieno nors pašildytą vietelę...

Kačių elgesio tyrinėtojas italas Paolo Parmeggiani teigia, kad pagal miegančios katės kūno pozą galima nustatyti aplinkos temperatūrą. Kuo šalčiau, tuo stipriau į kamuoliuką riečiasi katė, puria uodega uždengdama snukutį.

Jeigu patalpoje plius 16° C, katė miega puslankiu, jos ketera tarsi suapvalėjusi. Jeigu plius 10° C, uodega pridengia kūnelį, ji smarkiau susiriečia. Jei temperatūra dar žemesnė, katė slepia galvą tarp letenų ir net ausis užkloja uodega – atrodo kaip pūkų kamuolėlis.

Kuo šilčiau, tuo labiau katė atsipalaiduoja, o miegas tuomet būna gilus. Prabudusi nešoka ant kojų, o lėtai markstosi, rąžosi, kol išjudina sustingusius sąnarius. Jeigu šalta, katė giliai neįminga, vis keliasi ir stengiasi judėti, apšilti.

Šaltuoju metų laiku katę saugo sukauptos riebalų atsargos, oda atlieka organizmo termoreguliatoriaus funkciją.

Augintinės mėgsta įsitaisyti ir ant kompiuterio ar televizoriaus. Manoma, kad jos taip elgiasi ne norėdamos pasišildyti, o „blokuodamos“ prietaisų skleidžiamas elektromagnetines bangas.

Katės kitaip nei žmonės jaučia šilumą ir karštį. Žmonės neištveria įkaitusio daikto, o katės gali ramiai vaikštinėti arba gulėti ant įkaitusio skardinio stogo. Pasak zoologų, jautriausi karščiui yra katės viršutinė lūpa ir nosis, tai išoriniai katės „termometrai“.

Kaip visi žinduoliai, katės nustato šilumą arba šaltį receptoriais, kurie išsidėstę ant odos (šalčio receptoriai yra arčiau odos paviršiaus), tačiau minėtų receptorių yra ir poodiniuose audiniuose, kvėpavimo organuose ir net virškinamajame trakte. Receptorių, kurie pasiskirstę po visą organizmą, gausa padeda katei išlaikyti šilumos balansą, nuolat „palyginti“ išorės ir vidinę organizmo temperatūrą.

Normali katės kūno temperatūra yra 38,2° C (plikakailių kūno temperatūra yra 2-3° C didesnė). Jeigu katės kūno temperatūra nukrenta iki 18° C, ji žūva, taip pat  neišgyvena, jeigu kūnelio temperatūra didesnė nei 43,4° C.

Katės organizmas unikalus dar ir tuo, kad šilumos perteklių išgarina tik per nedidelius odos tarpus, esančius tarp pėdų pagalvėlių. Šiek tiek šilumos išgarina per plotelius aplink spenelius, per lūpas, skruostukus.

Kad organizmas perkaito, liudija trumpas ir greitas alsavimas, išsiplėtusios akys, tačiau šiluminis smūgis, skirtingai nei šunims, nėra toks baisus. Jos daug jautresnės organizmo pokyčiams, todėl pačios susiranda pavėsį, kaitalioja kūno pozas, moka atsivėsinti.

Janina Kuncevič
Laimonos Vaškelaitytės nuotr.