Švari, prižiūrėta katė traukia visų dėmesį. Su tokia kate norisi bendrauti, glostyti. Tačiau mažai kas atkreipia dėmesį, kiek daug laiko katės skiria savo grožiui puoselėti: laižo kailiuką, švarina tarpupirščius, valosi ausytes, prausia burną, kruopščiai rankioja šapus. Jos pradeda  snukučiu ir baigia uodegos galiuku. Iš šalies žiūrint, procedūra ilga ir varginanti, bet iš tiesų katėms ji teikia malonumą...

• Kodėl katės prausiasi?

Katės švarinasi šiurkščiu liežuviu, dantimis ir letenomis. Laižydamos savo kailį jos pašalina negyvus plaukus. Tuo pačiu jos stimuliuoja kūną, kad išsiskirtų medžiagos, formuojančios apsauginį riebalinį odos sluoksnį. Išsiskirianti sekrecijos liaukų gaminama medžiaga sutepa katės kailį ir saugo nuo drėgmės. Saulėkaitoje šis sekretas, kuriame yra cholesterino, virsta vitaminu D, kuris stiprina katės skeletą, dantis ir padeda sukaupti kalcio bei fosforo atsargas. Taigi prausimasis ne tik pašalina negyvus plaukus ir pleiskanas, bet gerina kraujotaką, tonizuoja raumenis.
Kartais laisvai gyvenančios katės net renkasi į „viešas pirtis“. Susiburia nemažomis grupėmis, murkia ir prausia viena kitą, o paskui draugiškai išsiskirsto. Taigi,  kai rainiukė nori jus palaižyti, laikykite tai draugiškumo ženklu – „kvietimu į pirtį“.

• Ar galima maudyti katę?

Dauguma kačių vandens procedūrų nemėgsta, todėl maudomos tik esant būtinybei (išimtis –parodų katės). Tačiau tai nereiškia, kad neturime padėti savo augintinei.
Jeigu pasiryšite maudyti katę, pirmiausia gerai sudrėkinkite kailį drungnu, maždaug 38 laipsnių, kaip ir katės kūno temperatūra, vandeniu. Maudykite vonioje patiesę guminį kilimėlį, pasikvieskite ką nors į talką, nes dauguma kačių priešinasi šiai procedūrai. Įtrinkite gyvūno kailio tipui tinkamu šampūnu, rinkitės kuo natūralesnį, ekologišką šampūną. Kad į akis nepapultų  šampūno, galima patepti katei aplink akis specialiu tepalu arba vaikišku aliejumi. Nedžiovinkite kailio elektriniu plaukų džiovintuvu, geriau po maudynių apsupkite katę pašildytu minkštu frotiniu rankšluosčiu, švelniai nusausinkite kailį.
Galima apsieiti be skysto šampūno ir vandens – apibarstykite kailį sausu šampūnu arba įtrinkite specialiu balzamu. Bet kokiu atveju katės kailiuką reikia labai kruopščiai iššukuoti, o tam dažnai pritrūksta kantrybės ir katei, ir šeimininkui.
Kad apsisaugotų nuo aštrių nagučių, kai kas maudo kates maišelyje.
Bet kokiu atveju prieš maudynes patrumpinkite letenėlių nagus, apžiūrėkite ausis, burnos ertmę, akis – pasirūpinkite bendra katės higiena.

• Ar kailio kokybė atspindi gyvūno savijautą?

Gyvūno kailį puoselėkite tik katėms skirta kosmetika, šukuokite tinkamu šepetuku ir šukomis. Jeigu gyvūnas labai smarkiai šeriasi arba yra ilgaplaukis, kailio priežiūrai kasdien skirkite 10-15 minučių. Atidžiai iššukuokite, iškedenkite pasmakrės, papilvės, pažastų plaukus – tas vietas, kur greičiausiai atsiranda sąvėlų. Jeigu gyvūnas nesišeria ir yra trumpaplaukis, pakaks šukuoti  kartą per savaitę. Jeigu šeriasi nuolat, o kailis nušiuręs, nežvilga, galbūt organizmui trūksta mikroelementų. Gal reikėtų atkreipti dėmesį į katės mitybą, o gal seniai davėte vaistų nuo vidaus parazitų. Kailio kokybė taip pat suprastėja dėl išorės parazitų, vidaus ligų, emocinių išgyvenimų. Gyvūno kailio kokybė išties yra jo sveikatos ir savijautos atspindys.

• Svarbu ir kraiko dėžutės švara

Katės yra pedantės ne tik puoselėdamos kailio švarą, bet ir atlikdamos „gamtinius reikalus“. Joms labai svarbi vieta, kurioje tuštinasi. Švaruolės į dėželę, kuri neišvalyta arba prastai kvepia, gali nebeiti. Kai kurios katės labiau mėgsta atviras kraiko dėžutes, kitos – uždaras (pastarųjų būna su oro gaivikliais). Kaitalioti katės kraiką gana rizikinga, prireikus, keiskite jį palaipsniui, nesukelkite gyvūnui streso. Geriausia rinktis tokį kraiką, kuris nelimpa prie katės letenėlių ir kailio, gerai sugeria drėgmę bei nemalonius kvapus, sušoka į kietą gumuliuką. Šie kraikai gaminami iš ekologiškų, gamtoje randamų medžiagų.