Jei tikėtume airių posakiu, kad gamta žiūri į mus katės akimis, tai būtų Burmos katės akys... Atrodo, jose telpa visos gamtos paslaptys.

Vartydami senuosius Tailando rankraščius, mokslininkai aptiko keletą įrašų, kuriuose paminėtos tamsiai rudo kailio katės. Manoma, jog tai gali būti dabartinių Burmos kačių pirmtakės.

Pirmoji šios veislės katė vardu Wong-mau, vėliau suporuota su Siamo katinu, į JAV pateko 1930-aisiais, po 6 metų šią veislę jau pripažino Pasaulinė kačių federacija (WCF).
 
Burmos katės nuo senų laikų gyveno kartu su žmonėmis, galbūt todėl joms už viską svarbiau – žmogaus artumas. Ne laisvė, ne medžioklė, o žmogaus buvimas šalia. Joms gera ten, kur yra mylimas žmogus. Todėl sakoma: Burmos namai ten, kur gyvena jos išrinktasis...

Žaisdamos su žmogumi, o ypač su mažais vaikais, Burmos katės visada atsargios. Be to,  švarios ir delikačios. Gerų manierų mokyti nereikia, nes tai įgimta.

Tai ištikimi ir protingi gyvūnai. Pasak Burmų veisėjų, šios veislės katinai yra švelnūs ir dėmesingi, o katės – aktyvesnės ir smalsesnės.

„Norite namie santarvės, įsigykite Burmą“,– manė Rytų išminčiai. Jų nuomone, Burmos katės harmonizuoja aplinką ir žmonių santykius.

Tai atletiškos, raumeningos, bet tuo pačiu ir grakščios katės. Burmų užpakalinės kojos ilgesnės už priekines, todėl jų šuoliai lengvi, elegantiški.

Burmų veisėjai kaip dar vieną šių gyvūnų pliusą mini tai, kad jie yra neaikštingi ir neįkyrūs. Net labai norėdama dėmesio Burmos katė tai darys ne įkyriai, o gudriai, žaismingai. Visada pasieks savo, bet „gerbs“ ir šeimininkų nuomonę.

Tai socialūs gyvūnai, ypač tinka namams, kur po vienu stogu gyvena kelios žmonių kartos, kur daug bendraujama. Ilgos vienatvės valandos – didžiausia bausmė Burmai, nes ji nuolat nusiteikusi dovanoti žmonėms savo meilę. 

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Burmų kailis ištisinės vienos spalvos. Tačiau iš arčiau įsižiūrėjus matyti, kad papilvė šviesesnė, skiriasi ausų galiukų, skruostų kailio spalva. Burmos katės būna rudos, rausvos, kreminės, pieniško šokolado spalvos, jos gali būti net melsvos arba alyvinės spalvos.

Svarbiausia, kad kailis neturėtų kitos spalvos dėmių ar baltų plaukų kuokštelių (standartas to neleidžia). Didelis privalumas yra tas, kad Burmos katės beveik neturi poplaukio, todėl mažai šeriasi. Jos sveria 3,5-5,5 kg, yra geros sveikatos, ilgaamžės.

Maždaug prieš 8 dešimtmečius keletas Burmos kačių paliko gimtąją Pietryčių Aziją ir buvo atgabentos į JAV, paskui pateko į Europą. Dabar jos gana paplitusios. Mūsų krašte taip pat yra keletas sėkmingų Burmos kačių veislynų, kur puoselėjamos geriausios Burmų veisimo tradicijos, kačių parodose šių veislynų katės pelno puikius įvertinimus.

Burmos kačių veisėja vilnietė Olga Grišanova dirba reklamos agentūroje. Ji mėgsta keliauti, myli visus gyvūnus, tačiau labiausiai – kates. O.Grišanova apie Burmos kates.

– Kada ir kodėl pasirinkote burmas?

– Iš nuotraukos, kurią vienąsyk pamačiau, sužavėjo ruda katė geltonomis gintarinėmis akimis. Tai buvo nepamirštamas įspūdis, nuostabios katės vizija. Paskui vizija tapo realybe, jau 2,5 metų auginu burmos kates.

– Jeigu reikėtų išvardyti pagrindines šių kačių savybes, ką pabrėžtumėte...
 
– Besąlygišką prieraišumą ir atsidavimą žmogui, protą, kurį vadinčiau intelektu. Taip pat pabrėžčiau šių kačių taikų būdą, nekonfliktiškumą.

– Kokį įvykį, susijusį su jūsų katėmis, dažnai prisimenate...

– Kartą nusprendžiau įsigyti kitokio kraiko. Man jį išgyrė, kad puikiai sugeria kvapus, yra šiuolaikiškas, ekonomiškas (silikoninis – Red.). Nupirkau, įbėriau į katės dėželę, parodžiau jai naująjį pirkinį. Katė demonstratyviai pasišalino. Net nepauostė. Toks elgesys sukėlė įtarimų, todėl visą dieną stebėjau ją, o pastaroji net nesiartino prie tualeto dėželės. Ryte patikrinau dėžutę – jokių pėdsakų! Ir namie jokių balučių, užtat katė nesava: viską „užspaudusi“, akys didelės. Išlėkiau į zooparduotuvę. Kai pagaliau įbėriau senojo jos smėliuko, maniškė išgyveno tikrą palaimą. Ji ilgai mėgavosi „tupykla“, o aš gavau gerą pamoką: jokių eksperimentų.

– Ar burmos išsirenka vieną numylėtinį, ar draugiškos su visais namiškiais, vaikais, gyvūnais?

– Jos myli visus. Visiems dėmesingos ir švelnios, visų pasiilgsta. Jei ilgiau nemato, džiūgauja ir sveikina pargrįžusius.

– Galbūt burmoms reikia ypatingos priežiūros?

– Ne, jokių sunkumų auginant burmas. Jos tikros švaruolės, viskuo pasirūpina pačios.

– Ar turėjote kačiukų vadų, kokie pasiekimai parodose?

– Taip, kačiukų turėjome ir į parodas vaikštome. Turbūt labiausiai nudžiugino kačių parodoje laimėtas titulas Best Litter (geriausia kačiukų vada).

Aurelija Staskevičienė
S.Valujevos nuotr.