Šią savaitę kalbamės su egzotiškųjų kurilų bobteilų veislės kačių veislyno „Woden“ savininke Aiste Kesminaite-Jankauskiene. Aistė gyvena Vilniuje, ir jau 6 metus augina ir veisia kurilus.

Kada ir kaip pirmą kartą susidūrėte su kurilų bobteilais?

Pirmą kartą kurilų veislės katytę pamačiau būdama pas draugę svečiuose. Tuo metu labai norėjau įsigyti augintinį ir vis masčiau, kaip galėčiau namuose laikyti šuniuką, tačiau dėl dažnų komandiruočių tai nebuvo tinkamas augintinis. Pamačiusi kurilą, supratau, kad radau sprendimą savo problemai – ši katė man puikiai atstotų šuniuką! Jos labai prisiriša prie žmogaus, mėgsta žaisti, bendrauti, tačiau nėra labai siautulingos. Mėgsta nešioti žaisliukus, pasitinka grįžus iš darbo – visai kaip šuniukas, tik kad katė.

Kodėl nusprendėte veisti šias kates?

Tarp kurilų veisėjų klaidžioja toks juokelis: kurilas – ne katinas, kurilas – liga. Žmonės įsigyja vieną kačiuką kaip draugą, tada nusiperka antrą, kad pirmajam nebūtų liūdna (kurilai gamtoje gyvena būriais, kaip liūtai, jiems komfortiškiau gyventi su kitu savo rūšies atstovu), o tada jau žiūrėk ir iki veislyno nebetoli. Taip nutiko ir man – nusipirkau iš tuo metu kurilus veisusios moters vieną katytę, tada jau žinojau, kad pirksiu ir antrą, tai ir nutiko. Po kiek laiko man veisėja paskambino, klausdama, ar nepadėčiau išgelbėti kurilų katino, patekusio pas daugintojus – sutikau, taip namie atsirado trečias kurilas, na o toliau, kaip sakoma technikos reikalas, atsirado ir veislynas.

Iš kur atsivežėte pirmuosius savo kurilus? Kiek šios veislės kačių dabar gyvena Lietuvoje (galbūt išplatinote ir į užsienį)?

Savo pirmąsias katytes pirkau Lietuvoje, tačiau jų tėvai pirkti Rusijoje, katinas parkeliavo iš Estijos, tačiau vėlgi – rusiškų kraujų. Nieko tame stebėtino, kadangi kurilai kilę iš Kurilų salų. Pirmieji egzemplioriai veisimui buvo parvežti geologų ir kariškių, kadangi kurilų gyvenamos teritorijos yra uždaros zonos. Dauguma jų atkeliavo iš Kunašyro ir Iturupo salų.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 100 kurilų, tai nėra labai dažna ar paplitusi veislė.
Užsienyje ši veislė taipogi gana reta, kaip jau minėjau, daugiausia jų yra Rusijoje, keletas veislynų – Čekijoje, JAV. Viena iš mano katyčių iškeliavo į naują veislyną UK, keletas katinukų – džiuginti šeimininkus Suomijoje, Prancūzijoje.

Koks charakteris būdingas kurilams? Kokiems žmonėms jie tinka?

Kurilai – labai smalsios ir draugiškos katės. Jos mėgsta žmonių draugiją, joms patinka žaisti su plunksnelėmis ir kamuoliukais, tačiau nesiautėja visą dieną – dažniausiai tai daro rytais, šeimininkams pabudus ir vakarais, prieš einant miegoti.
Viena iš kurilų savybių, kurią aš vis labiau ir labiau vertinu, yra jų tylumas – net ir morčiaujančios katės neišvarys jūsų iš proto savo pratisais kniauksmais, kaip kitų veislių katės. Kurilams būdingas tylus čiulbantis kniauksėjimas, kartais atrodo, kad jie šneka. Kurilų šeimininkas – tvirto charakterio žmogus, tai laukinė, natūrali veislė, ne sofos pagalvėlė, ne kilimėlis prie durų.
Kadangi kurilų katinai gamtoje negali išgyventi vieni – žiemą salose yra per šalta, jie natūraliai bendrauja su žmonėmis patys, žiemas praleidžia prisiglaudę ūkiniuose pastatuose, mainais medžioja žiurkes ir kitus kenkėjus. Dėl šios priežasties, kurilai labai gerbia žmones, žinoma, veisėjo atsakomybė yra tinkamai juos socializuoti ir išauklėti prieš iškeliaujant į naujus namus, nes katinai – nemaži, ir pagal savo dydį labai stiprūs.
Yra teigiama, jog kurilų kailis – hipoalergeniškas ir jie tinka alergiškiems žmonėms, negaliu šio teiginio paneigti, nes vienas iš mano katinėlių gyvena pas žmogų, kuris iki šiol čiaudėjo vos prisiartinęs prie katės, tačiau neisiimsiu ir 100% teigti, jog visi katėms alergiški žmonės gali laikyti kurilus – apsilankykite, pabendraukite ir pamatysite, ar šie katinukai jums tiks.
Turėdami kurilą namuose galėsite pamiršti apie muses, vorus ir kitus skraidančius bei ropojančius padarus, puikus medžiotojo instinktas – šio katino vizitinė kortelė.
Kurilai puikiai sutaria su šunimis – taigi, jei auginate šunį, tačiau norite ir kačiuko – ši veislė tikrai jums.

Ar daug priežiūros reikalauja jūsų katės? Kaip ruošiatės parodoms?

Kadangi kurilai – ilgaplaukiai, šukuoti juos reikia, šėrimosi metu (pavasaris, ruduo) šukuoju juos kartą ar kelis į savaitę, neparodinius šukuoju furminatoriaus šukomis, taip labai greitai susitvarkau su kailio keitimusi. Vasarą ar žiemą, kai katinai jau išsišeria, šukuoju gana retai, tačiau tai labai priklauso nuo maisto, kurį katinai ėda.
Jei parinktas tinkamas subalansuotas kačių maistas, augintinio kailis bus švelnus ir blizgantis, jis gerokai rečiau ir mažiau šersis.
Kartą per porą savaičių katinams nukarpau nagus – taip patogiau ir jiems ir man, dūkdamas netyčia neužkabins aštriu nagu ir nesužeis, bei užkliuvęs nenusiplėš nago ir nesusižeis pats.
Prieš parodą savo augintinius išmaudau specialiu šampūnu, šlapią kailį papurškiu tam skirtomis kosmetinėmis priemonėmis ir išdžiovinu fenu. Feną katinukai nelabai mėgsta, tačiau vanduo daugeliui kurilų – pats puikiausias žaislas, ne veltui Kurilų salose apie 70% jų dietos sudaro žuvys.

Papasakokit apie savo veislyno pasiekimus parodose.

Ne kartą esame laimėję savo grupės aukščiausią titulą, tokių katinukų turiu keletą. Kadangi veislynas dar jaunas – mums viskas prieš akis. Kačių parodų principai nesilankančiam jose gana painūs, skiriasi įvertinimų būdai priklausomai nuo sistemos, pagal kurią organizuojamos parodos (geriausiai Lietuvoje žinomos sistemos yra FIFE ir WCF).

Kuo jus labiausiai džiugina jūsų beuodegiai?

Savo prieraišumu, linksmumu ir rūpesčiu kai sergi – tokiais atvejais visi mano keturkojai susikrausto kiek įmanoma arčiau, kad savo šiluma ir murkimu padėtų man kuo greičiau pasveikti.

Kada laukti sekančios pūkuotos vados?

Artimiausia vada atsiras vasarą, tačiau į namus katinėliai galės keliauti rudeniop – kačiukai į naujus namus patenka ne anksčiau kaip 3mėn. amžiaus.

Dėkojame Aistei Kesminaitei-Jankauskienei. Kviečiame komentaruose užduoti klausimų, jei susidomėjote kurilų bobteilų veisle.