Kačių kailinėliai jas puošia, saugo ir net parodo kelią – plaukų šaknelėse yra jautrių lytėjimo organų (kvadratiniame odos milimetre – 200 jautrių plaukelių). Kailinukai ir oda saugo katę nuo traumų ir išorinių dirgiklių.

Kadangi katės oda labai tampri, o kailis storas, peštynėse nukenčia tik ausys, snukutis ar uodega. Kačių kailinėliai atstoja joms šarvus, nes odos storis papilvėje – milimetras, o sprando srityje net 4 milimetrai!

Sveikos katės kailis žvilga ir yra purus. Jis žvilga, nes oda išskiria riebalus, turtingus vitamino D. Laižydamasi kailiuką, dalį šių vitaminų katė pasisavina.

Tačiau labiausiai stulbina kačių kailio spalvos. Manoma, kad pasaulyje populiariausios yra pilkšvai melsvos, juodos, rausvos, baltos ir oranžinės katės. Mūsų krašte, ko gero, populiariausios pilkos rainiukės. Kačių  kailį sudaro du sluoksniai: apačioje – tanki minkšta pavilnė, arba vadinamais polaukis, viršuje – šiurkštesni ir ilgesni plaukai (kai kurios neturi pavilnės). Skirtingų veislių katės tarpusavyje skiriasi kūno sandara, temperamentu, bet labiausiai jos skiriasi kailio struktūra ir spalvomis.

Kačių kailinukai gali būti trumpi, ilgi, šilkiniai, garbanoti. Yra ir  beplaukių (sfinksai ir kt.). 
Vienspalvės katės yra kruopštaus selekcininkų darbo rezultatas. Jos neturi nė vieno balto plaukelio (rusų melsvoji, koratas, Bombėjaus, Šartro katės). Grožiu joms nenusileidžia „tiketažu” išgražintos katės – dryžiukai puošia kiekvieną plaukelį (Abisinijos katė). Įspūdingas garbanotųjų kačių kailis (Devono, Kornvalio reksai), kurios tarsi miniatiūriniai avinėliai.

Tačiau nemažai žmonių iki šiol sutrinka pamatę visiškai juodą katę. Kai kurie iš jų net prisibijo tokios spalvos gyvūnų. Taip, apie juodas kates prikurta ypač daug legendų.
Tuo tarpu kačių mylėtojai įsitikinę, kad šių kačių gydomosios savybės, palyginti su kitomis katėmis, yra pačios stipriausios. Tai susiję su absorbuojamosiomis juodos spalvos savybėmis. Juodukės sugeria blogąją energiją, kuri sukelia ligas, pasėja žmonių tarpusavio pykčio bacilas. Deja, gauti iš juodo katino gerosios energijos nepavyks, mat jis ne „įkrauna” žmogų, o atima viską, kas negatyvu, numalšina skausmus, pasiima blogį. Anglai tiki: jeigu žvejo namuose gyvena juoda katė, jis visada pargrįš iš jūros. Ir dar tikima, kad juodų kačių šeimininkus stipriau veikia gamtos burtai, jie tarsi yra arčiau gamtos.
Sniego baltumo katės labai mėgiamos visame pasaulyje.

Baltų kačių terapinės savybės silpnos, bet jos sukuria aplinkui švarų mikrokosmą. Labai gražios baltos katės su pilkšvomis arba rainomis dėmėmis ant letenų, uodegos, snukučio. Jos žaismingos ir prieraišios, mėgsta būti tarp žmonių, jas dar vadina „taikos balandžiais“.
O pilkosios katės – ką jos gali? Negi jos tinka tik pelėms gaudyti?

Pilkos katės apdovanotos tarpine energija – baltų ir juodų kačių savybėmis. Manoma, kad, jos pritraukia į namus turtą ir gėrybes. Ypač tai sugeba lelijinės spalvos katinai, pavyzdžiui, lelijinės spalvos britų trumpaplaukiai. Jie yra santarvės, senų ir gerų tradicijų puoselėtojai, šeimos turtų sargai.

Aukso, saulės, ugnies spalvos katės yra stichijos ir turtų simbolis. Be to, rausvakailės yra labai gražios, ryškiai išsiskiria gamtos ir kitų gyvūnų fone. Šie karališkos spalvos gyvūnai sustyguoja šeimos santykius, nes spinduliuoja gerąją energiją. Kadangi yra labai gyvybingi, jie išjudina visus, švyti ir šildo visus kaip saulė.

Bet ramybės neduoda elementarus klausimas: tad kodėl žmonės pasirenka paprastas neišvaizdžias rainiukes, kurių kailis turi ir baltų, ir juodų, ir rausvų atspalvių? Kačių mylėtojai, ko gero, atsakytų: todėl, kad turėtume visko po truputį. Taigi rainų kačių kailis švyti visomis spalvomis, vadinasi, jos suteikia viską, ko trokšta širdis.

G.K.
Svetlanos Valujevos nuotr.