Niūfaundlendai ir landsyrai dažnai vadinami šunimis – švelniaisiais milžinais, o tarp naminių kačių šį vardą pelnė Meino meškėnai.

Šias stambiausias namines kates, atsiradusias Meino valstijoje (JAV), ne šiaip sau paminėjome kartu su šunimis. Dėl savo prieraišumo, proto ir kitų savybių Meino meškėnai iš tikrųjų daug kuo panašūs į šunis ir daug kuo skiriasi nuo paprastų kačių...

Legendos ir tikrovė

Apie Meino meškėnų atsiradimą sklando visokių legendų. Vienoje iš jų pasakojama apie karališkas Prancūzijos monarchės Marijos Antuanetės augintines. Neva prasidėjus Prancūzijos revoliucijai, buvo ketinimų evakuoti karalienę į Ameriką. Prieš išvykstant monarchei, išgabeno jos brangenybes ir kates. Tačiau į Ameriką Marija Antuanetė neišplaukė, o jos ilgaplaukės katės, taip ir nesulaukusios šeimininkės, buvo išdalytos vietos gyventojams ir tapo Meino meškėnų veislės pradininkėmis.

Taip pat pasakojama, kad amerikiečių fermerių katės susiporavo su laukiniais meškėnais, todėl atsirado stambios, ilgauodegės Meino valstijos katės.

O jei tikėtume dar viena Meino meškėnų kilmės versija, jas išveisė anglų jūrininkas Coon‘as (meškėnas). Neva jo laive nuolat sukiojosi ilgaplaukės katės ir galbūt kažkuriame uoste „keturkojai jūrininkai“ nusprendė emigruoti į Ameriką.

Meino meškėnų atsiradimas Amerikoje apaugęs įvairiomis istorijomis matyt dėl to, kad šiame kontinente iš tikrųjų seniau gyveno tik trumpaplaukės katės, o Meino meškėnai yra ilgaplaukiai. Tikėtina, kad ilgo plauko kačių atsiradimą lėmė atšiaurus Meino valstijos klimatas ir fermerių siekis išveisti stiprią, sveiką, mikliai graužikus naikinančią  „ūkišką“ katę.

Švelnioji namų lūšis

Meino meškėnai, stambiausi iš naminių kačių, neskuba subręsti ir užaugti. Praeina 4-5 metai, kol jie galutinai susiformuoja. Meino meškėnų katės suauga ir baigia formuotis būdamos maždaug 3 metų ir sveria 5-8 kg, o katinai – 5 metų ir sveria 12-15 kg! Nė poros metų neturintis katinas jau gali siekti 9 kilogramus.

Šios veislės katės, kurių protėviai grūdinosi atšiauriame klimate, iš tikrųjų yra puikios sveikatos, fiziškai stiprios, ištvermingos. Meino meškėnų kailis ilgas ir švelnus, įspūdingiausia – puošni apykaklė.

Gausi pavilnė saugo meinukus nuo perkaitimo ir peršalimo, o viršutiniai šiurkštoki plaukai sulaiko drėgmę. Meino meškėnas laisvai vaikštinėja lauke ir lyjant, ir sningant – kailiniai patikimai jį saugo. Be to, nuo visų „negandų“ saugo ir ilga puošni uodega.



Kauno rajone gyvenanti Kisielių šeima jau ne pirmi metai laiko Meino meškėnus. Jie įsitikinę, kad meinukai, kaip švelniai juos vadina, yra jų svajonių išsipildymas. Į žurnalistės klausimus atsakė meinukų šeimininkė.

– Meino meškėnai: atsitiktinumas ar apgalvotas pasirinkimas?

– Nuo vaikystės jaučiau silpnybę katėms. Mūsų namuose augo
paprastos (tik ilgaplaukės) katytės. Jos nedalyvavo parodose ir nebuvo kilmingos, bet gyveno kaip tikros karalaitės: ant mano pagalvių. Labai džiaugiausi, kai, susipažinusi su savo dabartiniu vyru, supratau, kad ir jis mėgsta kates. Tuo metu jis net turėjo parodose dalyvaujantį kilmingą britų trumpaplaukį katiną.

Besilankydami parodose negalėjome „neužkliūti“ už Meino meškėnų. Pirma mintis,  pamačius šį gigantą: nuo kada į parodas įleidžia lūšis? Gyvename kaimo vietovėje, todėl mūsų katinėliai laisvai išbėgdavo į kiemą ir sėkmingai sugrįždavo nakčiai namo, kol kaimynai neįsigijo... naujų šunų. Taip vieną dieną nebegrįžo mūsų britukas ir mišrūnė katytė. Todėl vyras, matydamas mano liūdesį, gimtadienio proga parvežė mažą pūkuotą Meino meškėniukę (PL Furby Dream Era Nee, namuose švelniai šaukiama Erute). Buvo 2007-ųjų metų pabaiga.

– Kuo dar, be lūšies išvaizdos, jus pavergė Meino meškėnai?

– Meino meškėnai yra neatskiriami žmogaus kompanionai.Visos mūsų katės puikiai sutaria tarpusavyje ir niekada nėra išreiškusios pykčio parodose sutiktiems kitiems katinams. Japetus Mažoji Arka labai dažnai teisėjų pavadinamas dideliu katinu su mažo vaiko temperamentu.Už šį nuostabaus temperamento meilų katiną mes dėkingi jo veisėjai.

Kadangi namuose auga 2 mažamečiai vaikai (5 metų dukrytė ir 1,5 metų sūnelis), katinai tapo jų gyvenimo dalimi. Japetus yra sūnelio bendraamžis (10 d. skirtumas), tad jiedu yra neišskiriami draugai. Katinui nuo pirmų dienų didžiausias džiaugsmas, jei sūnelis patampo už skruostų arba ima krykštauti jį pamatęs. Jis glaustosi ir leidžiasi glostomas, vartomas ir kitaip vaikų myluojamas. Meino meškėnų katytės yra judresnės ir žaismingesnės negu katinai, todėl mūsų katė mieliau žaidžia su dukra gaudynių,  „kibina“ lėles.

– O kuo Meino meškėnai skiriasi nuo kitų veislių?

– Labai svarbus ir išskirtinis Meino meškėnų charakterio bruožas yra prieraišumas. Jie prisiriša ne prie gyvenamosios vietos, o prie šeimininko, todėl lengvai pakelia persikraustymus bei keliones. Jiems, kaip šunims, svarbiausias yra šeimininkas ir šeima. Šie bendruomeniški gyvūnai visuomet greta žmogaus.

– Kaip jūsiškiams sekasi kačių parodose?

– Mūsų veislynas įkurtas palyginti neseniai, šių metų vasario 9 d. šventėme metukų jubiliejų. Todėl džiaugiamės ir didžiuojamės tikrai dideliu pasiekimu: Japetus Mažoji arka yra 2009 m. geriausias Lietuvos jaunas katinas tarp visų veislių katinų. Dalyvaudamas Baltic Top cat rinkimuose, jis tapo vienu iš geriausiu Baltijos šalių jaunų katinų.

Aurelija Staskevičienė
Veislyno šešuvos-coon nuotr.