Pietryčių Azija padovanojo kačių mylėtojams daug puikių kačių veislių, bet jei kalbėtume apie pačias mažiausias pasaulio kates, pirmiausia turėtume paminėti nykštukes – Singapūro kates (tarp šunų patys mažiausi yra iš Meksikos kilę čihuahua šuniukai). Kaip tolimojo Singapūro katės paplito pasaulyje ir kuo jos išskirtinės?

Singapūro gatvių katės pripažinimo sulaukė svetur 

Šiandien daug kas kitaip. Ir milijonus gyventojų skaičiuojantis Singapūras, Pietryčių Azijos brangakmenis, jau kitoks. Aukštųjų technologijų, įstabios architektūros, verslo gigantų, darbščių žmonių miestas. O prieš keturis dešimtmečius, kai amerikietis Hal Meadow, vienos JAV naftos kompanijos geofizikas, atvyko į šią šalį, Singapūro katės leido dienas gatvėje. Jos pačios prasimanydavo maisto, o šiltas tropinis klimatas nevertė ieškotis pastogės. Smulkaus sudėjimo, nedidukės katės, dar vadintos „Drain cat“ (nutekamųjų latakų katės, nes ten mėgo ilsėtis), gyveno savo nepriklausomą katinišką gyvenimą. Žmonės jomis beveik nesidomėjo, retai kuris įsileisdavo į savo namus. Tačiau amerikietis, sužavėtas miniatiūrinių gyvūnėlių grožio, 1975 m. išsiuntė į JAV tris kates savo draugei Tommy, vėliau tapusiai jo žmona. Tommy labai mėgo ir veisė Rytų kates. Po pusmečio H.Meadow savo draugei išsiuntė dar vieną Singapūro katytę. Gerokai vėliau, kai abu sutuoktiniai atvyko į Singapūrą dirbti ilgesniam laikui, su savimi jie atsivežė Singapūro kačių palikuonių.

Šiandien singapūriečiai tikrai vertina šias kates, vadina Malay arba Kucinta (liet. k. – katė). Kartais pavadina ir gyvuoju Singapūro simboliu. 1991 metais Singapūro upės krantinėje joms pastatyta graži skulptūrinė kompozicija.

Nuo 1976 m. Singapūro katės vis dažniau rodomos kačių parodose kaip aborigeninės katės. Veislė kol kas nepripažįsta FIFe organizacijos, tačiau kitos pasaulinės kačių mylėtojų organizacijos – T.I.C.A. ir C.F.A. – Singapūro kačių veislę įteisino.

Daugiausia Singapūro kačių laikoma JAV, nemažai jų yra Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Į Europą „singapūrės“ pateko 1988-aisiais, o 1995 m. atkeliavo į Rusiją, kur yra sėkmingai veisiamos ir rodomos kačių parodose. Dar neteko girdėti, kad šios veislės katę kas nors laikytų mūsų krašte.

Kuo išskirtinės „singapūrės“? 

Nors jas vadina miniatiūrinėmis, tai nereiškia, kad Singapūro katės yra gležnos ar trapios. Atvirkščiai! Tai ištvermingos, gyvybingos, smalsios ir protingos būtybės. Jos tokios žaismingos, kad nepavargdamos gali siausti kiaurą dieną. Savo išvaizda labai panašios į Abisinijos kates, tik yra smulkesnės ir mažesnės – katytės sveria apie 2, o katinai – 3 kilogramus.

Ypač gražios Singapūro kačių akys: didelės, išraiškingos, migdolo formos, tarytum „apibrėžtos“ juodu pieštuku. Akys būna žalios, aukso arba vario spalvos.

Taip pat įspūdingai atrodo kailis, kuris gali turėti 4 ar net daugiau skirtingos spalvos dryžiukų. Kailis būna tamsiai rudos ir dramblio kaulo spalvos, išskyrus pilvo sritį, ties gerkle ir vidinėse kojų pusėse kailiukas būna dramblio kaulo spalvos. Singapūro katės yra trumpaplaukės, jas prižiūrėti nesudėtinga, tereikia įsigyti kokybiškų kačių priežiūros priemonių.

Kuo dar išskirtinės Singapūro katės? Ant jų kaktos kailiukas „suformuoja“ M raidę, o išilgai stuburo ir per visą uodegą ryškiai matyti tamsios spalvos kailio juosta.

Singapūro katės subręsta vėlai, poruojamos ne anksčiau kaip sulaukusios 15-18 mėnesių. Taip pat lėtai vystosi ir jų kačiukai, kurių „singapūrės“ atsiveda 3-5. Veisti ir parodoms tinkamas kačiukas gali kainuoti 3 tūkstančius litų ar net daugiau.

Šios veislės katės mėgsta šilumą, šaltuoju metų laiku į lauką nesiveržia. Jos puikiai jaučiasi šiltuose namuose, bendrauja su aplinkiniais tyliu, maloniu balsu.