Pirmiausia noriu pabrėžti: gyvūnas visuomet yra džiaugsmas, meilė, švelnumas, Dievo dovana, kurią reikia vertinti ir gerbti, kad ir koks jis būtų – kilmingas ar nekilmingas.

Savo ruožtu šiek tiek pakomentuosiu, kuo skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės dokumentais, nuo „veislinio mišrūno“, arba, kaip įprasta sakyti,  kilmingo, bet be dokumentų (panašių skelbimų pilna). Čia nekalbu apie paprastas kiemo rainiukes, neturinčias jokių pretenzijų, kalbu apie gyvūnus, pretenduojančius į veislinio, kilmingo gyvūno statusą.

Oficialus teisingas gyvūnų veisimas – tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal atitinkamus kriterijus.

Veisiamas veislinis gyvūnas:

• Yra įregistruotas kačių mylėtojų klube ir veisiamas su klubo felinologų sutikimu bei pritarimu.
Veislinio gyvūno savininkai derina su klubu kiekvienos savo katės kergimą; katės turi būti stiprios, neišsekintos dažnų  gimdymų, jos gali būti kergiamos ne daugiau nei 3 kartus per 2 metus; klubas gali bet kada pareikalauti veterinaro išduotos pažymos apie gyvūno sveikatos būklę, tarkim, prieš išduodamas leidimą kergti katę, klubas gali uždrausti tam tikrų gyvūnų kergimą tarpusavyje. Pavyzdžiui, labai artimos giminystės atveju, arba kai žinoma, jog  gyvūnas gali perduoti tam tikrus defektus savo palikuoniams.

• Turi vienos iš pasaulyje pripažintų kačių asociacijų išduotus kilmės dokumentus su unikaliu numeriu.
Kilmės dokumentus išduoda  klubas  po kačiukų apžiūros. Net jeigu kačiukų tėvai yra tituluoti, klubas gali atsisakyti išduoti dokumentus kačiukams, atrodantiems nesveikai, turintiems matomus skeleto ar kt. defektus, arba išduoti kilmės dokumentus su draudimu šį kačiuką veisti,  kai trūkumai nėra pavojingi sveikatai, bet yra nepageidaujami pagal veislės standartus. Kilmės dokumentuose įprastai nurodomos 3-4 kačių protėvių kartos, bet gali būti ir daugiau, užtat visada galima patikrinti, kokį genetinį palikimą turi kiekvienas veislinis gyvūnas.

• Dalyvavo parodose, gavo įvertinimus, įrodančius, kad katė arba katinas:

a) atitinka veislės standartą;

b) yra geros fizinės būklės (teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių defektų – kurtumo, skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo; kailis taip pat daug ką pasako apie gyvūno sveikatos būklę; blogai, jeigu jis nežvilga, pleiskanoja, yra sulipęs, matyti išsišėrusių vietų; taigi parodoje geras teisėjas kaip geras pediatras gali pasakyti tikslią „diagnozę“ vien tik bendros apžiūros metu;

c) yra gero temperamento (kačių parodoje, būdamas streso būsenos, gyvūnas aiškiai parodo savo charakterį – ar jis agresyvus, isteriškas, labai baikštus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas.

Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad katės savininkas negali paprasčiausiai nusipirkti gyvūną ir pradėti jį veisti. Visus savo žingsnius jis derina su klubo felinologais, laikosi kačių asociacijos kačių veisimo taisyklių, teisėjų rekomendacijų.

Veisėjų ratas yra gan glaudus ir laikosi savo griežtos etikos, informacija apie visus veisėjo žingsnius  pasklinda  labai greitai ir nusikaltęs taisyklėms asmuo gali tapti persona non grata, su kuriuo nebendradarbiaus kiti veislynai, neparduos jam naujų gyvūnų ir nepirks gyvūnų iš jo. Veisėjo vardas įpareigoja žmogų.

Trumpai tariant, tik sveiki, stiprūs, žvalūs, perspektyvūs gyvūnai yra veisiami ir tik tokių gyvūnų palikuoniai gauna kilmės dokumentus. O mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę – sveiki ir adekvatūs tėvai dažniausiai turės sveikus adekvačius palikuonis, taip pat kaip silpni, lėtiniais susirgimais sergantys ir psichinių ar elgesio sutrikimų turintys tėvai dažniausiai sulaukia silpnų palikuonių, paveldinčių tėvų ligas. 

Pirkdami kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais, gaunate GARANTIJĄ. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai kilmingi, garantijos neturite.

Kodėl reikia garantijos? Pirmiausia, kalbame ne apie lauke pagal gamtos dėsnius gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausias, sveikiausias (jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių, fiziškai ir psichiškai jis toks pat stiprus kaip Terminatorius).

Veislinis gyvūnas yra veisiamas pagal žmonių sukurtas taisykles, žmogus sprendžia, kas, su kuo ir kada turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išorės pasaulio išbandymų veisliniai gyvūnai nepatiria, taigi beveik nėra natūralios atrankos, todėl išgyvena net labai silpni kačiukai. Štai kodėl svarbu veisti tik „pačius pačiausius” (tai padeda nustatyti klubo felinologai ir parodų teisėjai), kurie sulauks geriausių palikuonių.

Tik taip galime būti tikri, kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas „bėdelių maišas” – ligoniukas arba elgesio sutrikimų turintis gyvūnas. Taigi, šiuo atveju, kaip ir laisvosios rinkos sąlygomis vykstančiuose mainuose, galioja taisyklė: „Kokybiškas, prekės ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas mus”, tai yra oficialiai įregistruotame veislyne.

Kaip ir kodėl atsiranda „kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai”? Tokie kačiukai atsiranda todėl, kad katinų savininkas nenori gilintis į visus veisimo niuansus, bet labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tikisi juos pelningai parduoti), tačiau jis nenori dalyvauti parodose, nes jam tai neįdomu arba nesinori investuoti pinigų, gaišti laiko.

O gal savininkas, žinodamas apie savo kačių trūkumus, bijo rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas, bet kačiukų vis tiek nori. Gali būti, kad savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai slapta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tokį faktą: vadoje būna 3-6 kačiukai, tik keli patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standarto kontekste) turėtų būti palikti veisti, taigi kiti kačiukai yra parduodami kaip naminiai gyvūnai, nepaisant, ar turi trūkumų, ar ne.

Bent jau taip elgiasi save gerbiantis veisėjas, kuriam rūpi ne kačių populiacijos didinimas, o apgalvota veisimo programa, veislės kokybė, kuris stengiasi, kad nebūtų veisiami prasti katinai. Ne veisimui skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruoti/sterilizuoti, arba kačiuko pardavimo sutartyje bus numatyta, kad kačiukas negali būti veisiamas. Tačiau neįmanoma susekti kiekvieno kačiuko likimą, užtat ir atsiranda „kilmingieji be dokumentų”...

Atskiras atvejis – „kilmingi mišrūnai”, šitaip išradingai vadina kačiukus savininkai, kai kačiukų  tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms, arba tik vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda nėra balta. Yra kilmingi, grynaveisliai (angl. purebreed) ir yra nekilmingi, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais arba mišrūnais, maišytais, kieminukais, laukinukais. Esmės tai nekeičia.

Reziumuodama pateiksiu moterišką pavyzdį, atitinkantį aprašytąją situaciją. Galima pirkti gero prekinio ženklo džinsus Milano parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnų turgavietėje. Įtariu, kad dažnai ir vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje visi gaminiai yra su kokybės garantija, nes praėjo griežtą kontrolę. Gariūnuose pigiau kainuojančių (ar vien piniguose laimė?) gaminių kokybė sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda tai, ko nepriima Milano parduotuvės, arba tai yra pogrindžio fabrikėlio siuviniai, sunkiai beprimenantys originalą.

Ką gi, kiekvienas turi teisę rinktis tai, kas jam labiau tinka ir patinka.

Jelena Bogomolova, kačių veislynai OUROBOROS, HOLISTICA      
http://orientalai.lt