Ar gali katė būti vegetarė? 1

2012 gruodžio 10d.
Vegetarizmas (mitybos praktika, kai atsisakoma mėsos, paukštienos, žuvies ir vėžiagyvių) ir veganizmas (mitybos praktika, kai atsisakoma mėsos ir gyvūninės kilmės produktų – pieno, želatinos, medaus ir kt.) yra dažni ir įprasti reiškiniai žmonių tarpe. Mitybos įpročius pakeitę dėl etinių, ekologinių ar kitokių paskatų, kartais žmonės nori pritaikyti panašius principus ir savo augintiniams. Tačiau kadangi katės yra išskirtinai mėsėdės, joms netinka ilgalaikė vegetariška mityba.

Vegetariškos ir veganiškos mitybos trūkumai

Vegetariška mityba – tik priedas. Pasiūloje galima rasti veganiško ir vegetariško kačių maisto. Tačiau etiketėse aiškiai parašyta, jog toks maistas turi būti naudojamas tik kaip priedas. Jokiu būdu negalima, kad veganiškas maistas sudarytų visą katės dietą. Etiketės nurodymų nepaisymas yra dažniausia klaida, kurios rezultatai visuomet būna neigiami katės sveikatai.
Katei, kurios dieta ribota, pirmiausia sutrinka šlapimo sistema. Jeigu katė ėda mėsą, jos šlapimo pH yra 6,5 arba mažesnis. Tuo tarpu vegetariški ir veganiški kačių pašarai didina šlapimo pH, o tai lemia akmenų susidarymą šlapimo takuose.

Vegetariška mityba nėra subalansuota katei. Jeigu kačių maiste nėra gyvūninės kilmės produktų, tuomet jame gausu skaidulų. O skaidulose esantys angliavandeniai nėra tinkamiausia katės raciono dalis. Katės, priešingai nei šunys, didžiąją dalį energijos gauna iš baltymų ir riebalų.

Angliavandeniai paverčiami riebalais ir transportuojami į poodį. O riebalus esančius poodyje sudeginti yra daug sunkiau nei gauti energiją  tiesiogiai iš riebalų patekusių į žarnyną. 
Taip pat angliavandeniai turi aukštą glikemijos indeksą. Tai reiškia, kad angliavandeniai greičiau ir aukščiau pakelia gliukozės lygį kraujyje nei kitos medžiagos. Pakilus gliukozės kiekiui išsiskiria hormonas insulinas. Apskaičiuota, kad jeigu katės dubenėlyje visą laiką yra pašaro, ji per dieną užkandžiauja 15 – 20 kartų.  Todėl, jeigu pašare gausu angliavandenių, po kiekvieno užkandžiavimo turi išsiskirti insulinas. O kai insulino išskiriama per daug arba per dažnai sutrinka jo gamyba. Tai sukelia cukrinį diabetą.

Vegetariškame kačių maiste kviečių gliutenas (baltymų randamų kviečiuose, miežiuose, avižose, rugiuose) bei sojos yra kelis kart daugiau nei kituose maistuose. Nors ir soja ir gliutenas yra geri baltymų šaltiniai, tačiau šie elementai turi sudaryti tik nedidelę raciono dalį. Katėms daug naudingesi yra gyvuliniai baltymai. Su mėsa katė gauna ir kitus sveikatai būtinus elementus – tauriną ir amino rūgštis.

Katės yra ypatingai jautrios net ir nežymiems mitybos pokyčiams. O gyvulinės kilmės pašaro pakeitimas vegetarišku gali sukelti žymių sveikatos problemų. Gyvūnų mitybos specialistai ir veterinarijos gydytojai vienareikšmiškai pataria netaikyti katei ribotos dietos. Vegetariška ar veganiška dieta jokiu būdu netinka katės ilgalaikei mitybai.


Parengė Greta Varanavičiūtė
(straipsnio reitingas +3)

Skaitykite komentarus 1


reklama