Kačių maistas: visavertės mitybos kelias į augintojų širdis

2013 liepos 2d.
Jeigu komercinio šunų maisto gamyba pradėta daugiau kaip prieš 150 metų, tai pramoniniu būdu gaminamas kačių maistas atsirado gerokai vėliau. Profesionalaus kačių maisto gamybos pradžia laikomi 1957-ieji metai. Šiek tiek keista: kodėl taip ilgai nebuvo rūpinamasi visaverte kačių mityba? Kodėl kačių mityba liko podukros vietoje? O gal žmonės nevertino kačių, nebuvo prie jų prisirišę?

Kačių augintojai šiandien geru žodžiu turėtų minėti amerikietį mokslininką, gyvūnų mitybos specialistą Stephen Zawistowski. Būtent jo pastangomis pramoniniu būdu pradėtas gaminti kačių maistas. Iš pradžių – sausas, o vėliau ir konservuotas. St. Zawistowski ne tik pasiūlė naują produktą, bet ir pakeitė žmonių požiūrį į kačių mitybą. Mat gana ilgai buvo manyta, jog katės pačios gali susimedžioti maisto ir išgyventi be žmogaus.

Sausą šunų maistą gaminti pradėjo James Spratt ir Carles Cruft‘s, tai įvyko 1860-aisiais. Iš pradžių jie pasiūlė šunų mylėtojams pirkti savo augintinius šuniškus gardėsius (tai buvo džiovinti šuniški sausainėliai). Šie gardėsiai davė pradžią sauso, o vėliau ir konservuoto, šunų maisto gamybai.

Kačių veisėjai ir mylėtojai šiai naujovei neliko abejingi, jau tuomet spaudoje buvo teigiama, jog katėms reikia reguliariai, bent 2 kartus per dieną, sočiai ir sveikai paėsti. „Katė turi ėsti tiek, kiek ji nori. Soti katė nekrės namie eibių, ji jausis patenkinta, bus sveika“, – rašė kačių veisėjai. Deja, dauguma kačių augintojų buvo įsitikinę: kol yra pelių, vabzdžių, paukštelių, katės gali ir turi pramisti – šis gyvas maistas joms sveikiausias. Kad daugumos to meto kačių gyvenimas buvo gana trumpas, palyginti su dabartinėmis katėmis, kad jos sirgo įvairiomis ligomis, apie tai nediskutuota.

Tik 1957 metais Jungtinėse Amerikos valstijose kompanija „Ralston Purina“ uždegė žalią šviesą visiškai naujai ir, kaip vėliau paaiškėjo, sėkmingai verslo sričiai – pramoninio kačių maisto gamybai.

Iš pradžių kačių maisto pagrindą sudarė arkliena, tik vėliau pradėta naudoti ir kitokia mėsa: jautiena, triušiena, žvėriena, paukštiena. Taip pat netrukus kačių augintojai galėjo įsigyti kačių maisto su įvairiausia žuvimi.

Pasirinkę profesionaliai pagamintą kačių maistą netruko įsitikinti, kad šiuo maistu šeriamos katės yra energingos, žvalios, jų kailis žvilga ir mažiau šeriasi, oda sveika, virškinimas ir tuštinimasis – puikūs. Gyvūnus rečiau kankino antsvoris, sąnarių, inkstų, širdies ligos.

Be to, į specialiai gaminamą kačių maistą buvo įterptos gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos. Sakykime, taurinas – gyvybiškai svarbi aminorūgštis. Jeigu katė maitinama prastu, nevisaverčiu maistu, jos organizme pradeda stigti šios svarbios rūgšties (tai atsiliepia katės vislumui, regai, bendrai savijautai). Daugumos žinduolių organizmas gamina tauriną iš kitų aminorūgščių, kai tuo tarpu kačių organizmas pats nepasigamina reikiamo taurino kiekio, todėl būtinai jo turi gauti su maistu.

Svarbu tai, kad kačių priežiūra tapo gerokai lengvesnė – pripildę kačių dubenėlius sauso maisto, šeimininkai galėjo palikti savo augintines visai dienai ar savaitgaliui. Nebereikėjo jaudintis, kad praalkusios katės nusiaubs namus, bus neramios, nelaimingos.

Profesionalaus kačių maisto atsiradimas atsiliepė ir kačių populiacijos augimui. Užimtiems profesine veikla miestiečiams, daug keliaujantiems  žmonėms norėjosi laikyti kokį nors naminį gyvūnėlį, bet negi savo katę išleisi į miesto parką peliauti? Kartu su komerciniu kačių maistu atsirado galimybė turėti naminį gyvūną augintinį, nes jo šėrimas tapo ir paprastas, ir patogus. Visavertė kačių mityba, atsižvelgiant į jų amžių, veislę, sveikatos būklę, tapo visiems priimtina. Užimtiems dvidešimtojo amžiaus žmonėms atkrito gyvūnų priežiūros rūpesčiai, beliko malonus bendravimas ir džiaugsmas turėti augintinį.
(straipsnio reitingas +7)
reklama