Sterilizacijos metu pašalinami hormonus gaminantys organai, kurie kontroliuoja reprodukciją ir lemia fizinius bei elgsenos skirtumus tarp kačių ir katinų. Katinams tai atliekama chirurginiu būdu pašalinus sėklides (kastracija), o katėms – kiaušides (ovariektomija ar ovariohisterektomija).

Pirminis sterilizacijos tikslas yra reprodukcijos nutraukimas, tačiau ši procedūra turi ir kitų pasekmių elgsenai bei fiziologijai.

Sterilizuotos katės gyvena ilgiau, lyginant su nesterilizuotų kačių gyvenimo trukme. Mokslinėje literatūroje rašoma, jog sterilizavimas beveik padvigubina numatomą gyvenimo trukmę (Kraft, 1998). Tai yra dėl to, kad katės nustoja bastytis ir kovoti su kitomis katėmis. Kačių reprodukcijos kontrolė, taip pat naudinga ir gyvūno šeimininkui.

Sterilizacija yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių nutukimo atsiradimą. Nutukimas apibūdinamas kaip sveikatos būklė, kai kūno riebalų kiekio padidėjimas neigiamai įtakoja organizmo sveikatą. Tyrimais įrodyta, jog sterilizuotos katės 3,4 karto labiau linkusios priaugti svorio (Scarlett, 1994), nei nesterilizuotos. Pagal naujausius tyrimus (Colliard & al, 2009), šie skaičiai tik didėja. Nutukusios – tai tos katės, kurios sveria 20 % daugiau, nei jų optimalus kūno svoris. Jei katės svoris didesnis tik 10-19 % – tai tokiu atveju katė turi viršsvorio.

Nutukimas bei viršsvoris padidina kai kurių ligų riziką ir sutrumpina kačių gyvenimo trukmę. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog labiausiai padidėja galimybė susirgti diabetu, nealerginėmis odos ligomis, kepenų suriebėjimu, viduriavimu, taip pat gali atsirasti judėjimo sutrikimų (Lund, 2005; Donoghue ir Scarlett, 1998).

Sterilizuotų kačių ir kastruotų katinų dietoje turėtų būti mažesnis kalorijų kiekis, nes po operacijos jų aktyvumas būna sumažėjęs. Hormonų pusiausvyros pakitimas įtakoja ir mitybos įpročius, katės blogiau reguliuoja kiek maisto suvalgo, todėl maisto kiekis padidėja. Kastruotų ar sterilizuotų kačių maiste turi būti maistinė ląsteliena, kuri natūraliai užpildo skrandį ir malšina alkio jausmą.

Po operacijos atsiranda didesnė rizika susirgti šlapimo sistemos ligomis. Kastruotiems katinams ši rizika padidėja 2,5 karto, lyginant su nekastruotais katinais (Lekcharoensuk, 2001). Šio reiškinio priežastys nėra pilnai ištirtos, nes tai įtakoja įvairūs faktoriai, vienas jų yra ir nutukimas, kuris gali atsirasti po kastracijos. Taip pat daugelis kastruotų ir nutukusių katinų yra laikomi namuose, o tai irgi padidina šlapimo sistemos ligų riziką. Lyginant su nesterilizuotomis katėmis, po sterilizacijos 7 kartus padidėja rizika atsirasti kalcio oksalato akmenims ir 3,5 karto – atsirasti struvitams. Po operacijos katės maistas turi būti keičiamas tokiu, kuriame būtų maistinių medžiagų kompleksai, apsaugantys nuo šlapimo akmenų susidarymo.

• - Nutukusių kačių populiacija didėja (apie 40 % kačių turi viršsvorio ar yra nutukusios).

• - Sterilizuotoms katėms nutukimo rizika padidėja 3,4 karto, todėl iš karto po operacijos rekomenduojama maistą pakeisti į mažiau kaloringą.

• - Po operacijos katės labai greitai pradeda valgyti didesnį maisto kiekį. Joms skirtoje dietoje turi būti maistinių skaidulų, kurios natūraliai malšintų alkio jausmą.

• - Norint apsaugoti katę nuo viršsvorio, suvartojamos energijos kiekis turi būti sumažintas 20-30 %.

• - Sterilizuotų kačių gyvenimo trukmė pailgėja, tačiau taip pat padidėja ir įvairių ligų rizika. Maistas, skirtas kastruotoms / sterilizuotoms katėms, turi būti subalansuotas atsižvelgiant į šią riziką.