Pati geriausia žinia susirūpinusiems, kuo ir kaip šerti katę, yra ši: katės yra didelės konservatorės. Tai reiškia, kad jos mieliau renkasi ėdalą, kurio sudėtis „gamtiška“, natūrali. Jos mieliau ėda tai, ką ėdė jų protėviai – mėsą. Be abejo, kai kurias kates įmanoma pripratinti prie vegetariško ėdalo, tačiau toks racionas gali sukelti avitaminozę.
Dar viena gera žinia: katės, skirtingai nei šunys, neryja maisto jo neištyrinėjusios: neapuosčiusios, nepalietusios vibrisėmis, atsargiai nepalaižiusios.
Katės nėra rajūnės. Net būdamos alkanos jos ne šlamščia viską iš eilės, o skanauja, ragauja, mėgaujasi maistu. Matyt todėl kates rečiau vargina virškinimo sutrikimai, apsinuodijimai maistu.
Vėmimas arba viduriavimas joms nėra toks pavojingas kaip vidurių užkietėjimas. Vemdamos katės pašalina iš virškinamojo trakto plaukų sąvėlas, kurių prisiryja švarindamos savo kailiuką.
Katės racioną turėtų sudaryti 25-30 proc. proteinų, 15-40 proc. riebalų ir apie 20-30 proc. angliavandenių (dėmesio: nuo per didelio angliavandenių kiekio gali priaugti antsvorio). Kai perkate savo augintinei profesionalų ėdalą, atkreipkite dėmesį į sudėtį, ji visada pateikiama ant ėdalo pakuočių. Ir būtinai nepamirškite, kad ėdalas parenkamas pagal katės amžių, aktyvumą, sveikatos būklę ir net veislę.
Dauguma šeimininkų laikosi įpročio: katės dubenėlis visada pilnas, ji gali ėsti bet kuriuo paros metu. Tačiau šis įprotis turi ir trūkumų: net sauso ėdalo granulės gali senstelėti, ant jų patenka dulkių, musių ir pan.
Taigi geriau įpilti porciją, kurią vienu kartu augintinė suėstų. Tačiau šiuo atveju reikia ją įpratinti prie šėrimo grafiko, o ši užduotis – ne iš lengvųjų.
Jei šersite katę mėsa, rinkitės jautieną, veršieną, paukštieną (patartina apvirti, kad būtų išvengta toksoplazmozės). Manoma, kad katės labiausiai nemėgsta ėrienos ir triušienos, o kiauliena joms nesveika.
Katės ėdalas turi būti kambario temperatūros.
Nepatartina šerti tuo, ką valgo žmonės, nepamirškite: katėms labiausiai reikia gyvūninės kilmės produktų.
Septintais – dvyliktais katės gyvenimo metais laikas pasirūpinti „senjorų dieta“. Vyresnio amžiaus kates reikia šerti visaverčiu vyresnių kačių ėdalu, skatinti daugiau judėti, kad nepriaugtų antsvorio. Jeigu katė turi antsvorio, negalima staigiai „sodint ant dietos“ ar marinti badu.
Pakeisti ėdalą, smarkiai sumažinti šėrimo normą, duoti specialių papildų galima tik pasitarus su veterinarijos gydytoju.
Nustatyta, kad vyresnių kačių gerai savijautai ypač svarbus vitaminas E – jis gerina odos ir kailio būklę, stiprina imunitetą.
Į klausimą, ar tinkamai šeriate savo augintinę, galima atsakyti ir taip: jeigu jūsų katė žvali, sveika, žaisminga, visada turi gerą apetitą, jos kailis žvilga, oda sveika, akys skaidrios ir neašaroja (išskyrus tam tikras veisles) – jūs šeriate savo augintinę tinkamai ir sveikai.