Žodžiai „tinkama kačių mityba“ turėtų asocijuotis su žodžiais „sveikata ir ilgaamžiškumas“. Būtent tai ir yra svarbiausia, norint, kad augintiniai gyventų visavertį, džiugų gyvenimą...

Tikriausiai nė vienas mūsų, pridėjęs ranką prie širdies, negalėtų patvirtinti, kad maitinasi sveikai, kad rūpinasi tuo, ką deda į burną. Deja, taip pat elgiamės ir su savo augintiniais.

Nors negalima, bet savo augintines „lepiname“ rūkytais, sūdytais, persaldintais produktais. Kiti bando savo kates pripratinti prie vegetarų ar veganų maisto.

Matyt pamirštame, jog katės iš prigimties yra plėšrūnės, mėsėdės, todėl mėsa joms būtina (amino rūgštis taurinas randamas tik gyvūninės kilmės audiniuose).

Šerdami kates vien žuvimi, galime sunaikinti vitamino B1 atsargas, duodami vien tik kepenėlių arba tuno, perdozuoti vitamino A.

Nors pienas yra puikus kalcio ir fosforo šaltinis, suaugusių kačių organizmas jo nepasisavina, taigi iš pieno – jokios naudos.

Klaida yra šerti savo augintinę „nuo stalo“, tai yra tuo, ką kasdien valgome patys – laikui bėgant iškils maistingųjų medžiagų trūkumo problema.

Labai dažna kačių mitybos klaida – šeriama daug ir dažnai. Nuo seniausių laikų įsišaknijęs stereotipas „Rubuilis katinėlis!“. Dėl antsvorio, o ypač vyresniame amžiuje, rubuilis katinėlis gali susirgti diabetu, artritu, širdies, šlapimtakių ir kitomis sunkiomis ligomis.

Kita bėda – judėjimo stoka. Kuo vyresnė katė, tuo mažiau juda. Kuo juda mažiau, tuo daugiau antsvorio. Kuo daugiau antsvorio, tuo noro krustelėti vis mažiau. Susidaro užburtas ratas. Ir tuomet kiekvienas nekaltas kąsnelis „kažko liūdinčiam“ katinėliui yra pragaištingas. Štai kodėl būtina skaičiuoti kalorijas, atidžiai studijuoti užrašus ant maisto katėms pakuočių, laikytis dienos režimo ir mitybos normų. Deja, kartais net paskaityti instrukciją tingisi – šliūkšt pilną dubenį sausų granulyčių ir tegul kerta, kiek nori.

Kita bėda – nežinome savo augintinio svorio. Na, prisiminkite, kada paskutinį kartą (o gal išvis niekada) jį svėrėte? Kam to reikia? Kad galėtumėt normuoti maistą, padėti augintiniui susigrąžinti grakščias katiniškas formas.

Veterinarijos gydytojai mano, kad per dieną 500 gramų katės kūno svorio turi būti skiriama 25-35 kalorijų. Ar kada nors skaičiavote?

Taip pat turime pasirūpinti, kad katė nuolat laktų šviežio vandens, nes dėl netinkamo skysčių balanso ji gali susirgti šlapimtakių ligomis.

Katės organizme turi būti tinkamas skysčių balansas, ypač šeriant sausu maistu. Palyginkite: šlapiame ėdale yra apie 80 proc., o sausame tik 5-10 procentų vandens. Vanduo išties yra gyvybės šaltinis. Ir nors katės laka daug mažiau ir rečiau nei šunys, mat jų protėviai kilę iš dykumų, tačiau tai nereiškia, kad galime pamiršti  apie vandenį.