Visos katės smulkmeniškai rūpinasi savo kailiu. Tačiau kartais perdėtas kailio laižymas gali tapti obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Tai reiškia, kad sutrikimas pasireiškia perdėtai dažnu kailio laižymu, pešiojimu. Per intensyvaus kailio laižymo rezultatai galiausiai pasireiškia kailio nuplikimu. Kaip šį sutrikimą atskirti nuo normalios kailio priežiūros:

• - Katė kailio priežiūrai skiria daugiau nei 20 procentų laiko per dieną;

• - Nuo kailio laižymo jos neatitraukia žaidimai ar trukdžiai;

• - Kailio laižymas tampa nefunkcionalus;

• - Atsiranda plikų vietų, žaizdų, paraudimų, opų. Odos pažeidimų daugiausia būna tose vietose, kurias katė pasiekia lengviausiai – pilvas, šonai, kojos, krūtinė.

Šis sutrikimas dažniau pastebimas tarp Rytų kačių grupės veislių (Orientalų ir Siamo). Polinkis yra genetiškai paveldimas, tačiau pasireiškimas priklauso nuo katės individualių savybių ir gyvenamos aplinkos. Taip pat patelėms pasireiškia dažniau nei patinams. Dažniausiai šis sutrikimas išgydomas tik iš dalies, nes net dėl minimalaus aplinkos pakitimo jis gali atsinaujinti.

Aplinkos faktoriai, kurie sukelia per daug intensyvų kailio laižymą: parazitai (blusos, erkės), alergija, sausa oda, pleiskanos, odos uždegimas, šalinimosi problemos, dermatitas. Todėl prieš įtardami elgsenos problemą, eliminuokite kitas priežastis. Sudirgintai odai galima naudoti specialius niežulį mažinančius ar raminančius losjonus. Taip pat katė gali kandžioti ar laižyti tik vieną tam tikrą vietą dėl patiriamo skausmo.

Perdėtas kailio laižymas dažniausiai yra katės elgsenos sutrikimas. Dėl nuobodulio, chroniško streso, pykčio katė užsiima ją raminančia veikla – kailio laižymu. Taip pat katė vengia žmonių, slepiasi, yra nervinga. Momentinio streso metu katės ima intensyviai laižyti kailį, nes laižant išskiriami endorfinai, kurie ramina, atpalaiduoja nervinę sistemą. Kuo dažniau katė patiria stresą, tuo dažniau laižosi, kol galiausiai tai tampa refleksu.

Sutrikimas dažnesnis tarp namie laikomų kačių, joms trūksta veiklos, užsiėmimų, žaidimų. Kartais šeimininkai nepastebi katės kailio priežiūros procedūrų, nes ji jomis užsiima tuomet, kai namuose lieka viena. Esant šeimininkui katė jaučiasi saugi, rami, nejaučia streso, todėl nėra priežasties save nuraminti perdėtai laižant kailį. Kiekvienai katei kasdien būtina protinė ir fizinė stimuliacija. Pašalinkite visus galimus stresorius katės aplinkoje. Tačiau jeigu katė buvo ilgą laiką dirginama, jai išsivystė refleksas, ir net ir pašalinus stresorių, katė gali intensyviai laižyti kailį. Tokiu atveju reikia neleisti jai laižytis uždedant apsauginę apykaklę. Apykaklę reikia uždėti paliekant katę vieną. Kai namuose yra šeimininkai apykaklę būtina nuimti, nes katei būtina tam tikrą laiko tarpą skirti kailio priežiūrai.

Nebauskite katės, jeigu ji užsiima per intensyvia kailio priežiūra, geriau stabilizuokite jos kasdienybę, katės mėgsta rutiną todėl sukurkite jai saugią aplinką.

Perengė Greta Varanavičiūtė