Kates, kaip ir šunis, skiepyti būtina, nes jos taip pat serga infekcinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, o virusą į namus gali  parnešti kitos katės, kiti gyvūnai arba pats šeimininkas.

Skiepyti būtina tiek namuose laikomas, tiek į lauką išleidžiamas kates. Pirmuosius skiepus galima suleisti jau 3 mėnesių kačiukui (esant didelei užsikrėtimo rizikai, galima vakcinuoti 2 mėn. kačiukus).

Skiepijamas katinėlis turi būti sveikas ir žvalus, o prieš skiepus būtinai reikia sušerti tabletę nuo kirmėlių (kokią ir kiek duoti, patars veterinaras).

Pirmasis skiepas – nuo panleukopenijos, kalicivirozės  ir infekcinio rinotracheito. Jis kartojamas po mėnesio. Tada kačiukas paskiepijamas ir nuo pasiutligės. Skiepai kartojami kasmet. Taip pat katės gali būti papildomai vakcinuojamos nuo leukozės, infekcinio peritonito (FIP).

Leukozė

Tai virusinė liga, kurią sukelia kačių leukemijos virusas (Fe LV). Užsienio literatūroje teigiama, kad kas šešta katė nugaišta dėl leukozės. Liga paplitusi, ja serga bet kokio amžiaus katės. Inkubacinis periodas gali tęstis metus ir daugiau. Virusą platina ne vien sergančios, bet ir sveikai atrodančios, tačiau virusą nešiojančios katės.

Ligos simptomai: apatija, mažėjantis apetitas ir svoris, karščiavimas, skaidrios gleivės, dantenų uždegimas, net piktybiniai augliai krūtinės ar pilvo ertmėje.
Išsekus organizmui nusilpsta imunitetas, išsivysto antrinės infekcinės ligos (rinotracheitas, FIP arba FIV).

Jeigu katė viduriuoja arba kenčia nuo vidurių užkietėjimo, dantenų uždegimo, sulysta, praranda vaisingumą, patikrinkite, ar ji nenešioja leukozės viruso.

Panleukopenija

Tai virusinė liga, kuria serga ir namie laikomos, ir laisvai gyvenančios katės (dažniau jaunos). Sukėlėją platina infekuotos katės per savo išmatas. Apetito stoka bei apatija – pirmieji panleukopenijos požymiai.
 
Pakilus temperatūrai, būklė komplikuojasi. Katė vemia, viduriuoja, išmatos vandeniningos, dvokiančios, su kraujo priemaišomis. Netenka daug skysčių, nusilpsta, nesugeba lakti. Nepaisant intensyvios terapijos, išgelbėti gyvūną ne visada pavyksta. Jei katė laukia kačiukų ir yra nepaskiepyta nuo panleukopenijos, dažniausiai užsikrečia ir mažyliai, jie gimsta silpni, pažeistomis smegenimis (ataksijos sindromas).

Infekcinis rinotracheitas

Ši infekcinė liga pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, ima ašaroti akys, sunku kvėpuoti per nosį. Laiku nepradėjus gydyti, gyvūnas gali žūti.

Ligą sukelia calici ir herpes virusai. Infekuotos, bet neatrodančios sergančios katės platina virusus ir užkrečia jaunas, neskiepytas kates (jaunos ir laisvai gyvenančios katės ypač jautrios šiai ligai).

Ligos pradžios simptomai: ašaroja akys, iš nosies teka skaidrios vandeniningos išskyros, kamuoja čiaudulys ir aukšta temperatūra, praranda apetitą. Vėliau ima tekėti iš šnervių ir akių pūlingos išskyros, atsiveria kraujuojančios opos ant liežuvio, dantenų, ryklės. Katė nebegali ėsti, silpsta ir, jei negydoma, nugaišta.

Infekcinis kačių peritonitas (FIP)

Infekcinio kačių peritonito (pilvaplėvės uždegimas) sukėlėjas yra virusas. Iš pradžių pakyla temperatūra, dingsta apetitas, pasunkėja kvėpavimas. Šiems simptomams praėjus, prasideda antroji ligos stadija. Jos metu vystosi drėgnoji ir sausoji ligos formos.

Jei drėgnoji ligos forma, skystis kaupiasi pilve (ascitas), katės liesėja, bet jų pilvai būna dideli, kupini skysčių. Šis skystis gali kauptis ir krūtinės ląstoje.

Sausosios ligos atveju prasideda vidaus organų uždegimai (kepenų, inkstų, blužnies), gyvūnas karščiuoja, sunkiai kvėpuoja. Diagnozuoti šią ligą sunkiau, tai atliekama tik specialiais testais.

FIP yra nepagydoma liga, vakcina prieš ją pradėta vartoti neseniai, tačiau Lietuvoje jos dar nėra.

Pasiutligė

Šia liga katės serga 2-3 kartus dažniau negu šunys. Užsikrečiama nuo laukinių žvėrių (lapių, usūrinių šunų, žiurkių).

Tai viena iš pavojingiausių ligų žmonėms ir gyvūnams. Pasiutligės virusas pažeidžia smegenis bei nervus, keičiasi gyvūno elgsena, atsiranda agresija, judamojo aparato sutrikimai. Vienintelis apsisaugojimas – profilaktiniai skiepai.

Paskiepiję augintinį, apsaugosite save. Pasiutligė nepagydoma, todėl užsikrėtusį gyvūną tenka užmigdyti.

Kačių  imunodeficito virusas (FIV)

FIV virusas slopina imuninę sistemą, jis perduodamas įkandimo metu (dažniausiai serga laisvai gyvenančios katės). Simptomai panašūs į leukozės. Tik specialiais testais galima atskirti šias ligas. Nepagydoma. Vakcina prieš FIV dar neišrasta.

Konsultavo veterinarijos gydytoja Laura Udraitė
Svetlanos Valujevos nuotr.