Panleukopenija yra virusinis kačių susirgimas, dar vadinamas maru. Šios ligos požymiai panašūs į šunų maro arba enterito požymius, tačiau iš tiesų tai skirtingų virusų sukeliamos ligos.

Panleukopeniją sukelia FPV virusas. Jis ilgai išsilaiko aplinkoje, kilimuose arba ant namų apyvokos daiktų. Šis virusas labai atsparus – gali išsilaikyti metus, jo neįveikia dauguma dezinfekcijos priemonių, jis atsparus ir aukštai temperatūrai.

Panleukopenija gali susirgti neskiepytos katės, tačiau imliausi ir sunkiausiai serga 2 - 6 mėn kačiukai. Jiems šis susirgimas yra mirtinai pavojingas.

Suaugę gyvūnai serga lengviau, bet tampa subklinikiniais viruso nešiotojais.

Liga greitai plinta teisioginio kontakto metu, kadangi sergantys gyvūnai bei nešiotojai išsikiria virusą su seilėmis, išmatomis ir kitais organizmo skysčiais. Katės gali užsikrėsti per bendrus dubenėlius, žaislus, tualeto kraiką.

Taip pat gali užsikrėsti kačiukai, gyvenantys užkrėstoje aplinkoje, net jeigu neturi tiesioginio kontakto su sergančiais gyvūnais. Virusą gali pernešti šeimininkai per avalynę, rūbus, todėl suserga ir niekada į lauką neišeinančios katės.

Patekęs į organizmą virusas ardo limfocitus, pažeidžia plonųjų žarnų sienelių ląsteles. Po užsikrėtimo praėjus maždaug savaitei, gyvūnai pradeda staiga ir stipriai viduriuoti, kartais su krauju, vemia, blogiau ėda arba visai atsisako ėsti.

Dėl pažeisto žarnyno ligoniai negali pasisavinti maistingųjų medžiagų, todėl sulysta, nusilpsta ir dehidratuoja, o į pažeistą gleivinę lengvai patenka antrinė infekcija.
Katės tampa apatiškos, spaudžiasi prie grindų, stengiasi pasislėpti bei ieško šaltesnės vietos.

Iš pradžių gyvūnėliui pakyla aukšta temperatūra, kuri vėliau, dėl staigaus skysčių netekimo, gali kristi žemiau normos. Pilvo sritis būna skausminga. Nėščios katės dažniausiai abortuoja.

Net jeigu katė lengvai persega, vaisiai neišvengiamai žūva. Jei užsikrečia naujagimiai (10-14 d.) kačiukai, virusas stipriai pažeidžia jų nervų sistemą, smegenėles, todėl sutrinka judesių koordinacija. Mažyliai negali nulaikyti galvos. Pradėję šliaužioti, svirduliuoja, krenta ant šono.

Sunkiau serga ne tik jauni kačiukai, bet ir nusilpę, turintys žarnyno parazitų ar kitų infekcijų gyvūnai.

Taigi, jeigu katė staiga stipriai suviduriavo, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kadangi virusines ligas reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Gydytojas diferencijuos šią ligą nuo apsinuodijimų maistu, kačių leukozės, salmoneliozės bei panašius požymius turinčių susirgimų.

Gydoma atstatant organizmo skysčių-elektrolitų balansą, statomos lašinės tirpalų infuzijos, naudojama palaikomoji terapija, kol organizme pasigamina antikūnų kovai su virusu. Kartais perpilamas kraujas, naudojami antibiotikai.

Katei sveikstant, skiriamos gydomosios dietos, kadangi viruso pažeistas žarnynas būna jautrus.

Sergančius gyvūnus reikia iš karto izoliuoti, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui. Pavojingiausia katės gyvybei yra susirgimo pradžia. Jei katė nenugaišta per ūmią ligos pradžią (pirmąją savaitę), vėliau dėl didelio antikūnų kiekio kraujyje sveiksta gana greitai, per kelias savaites atgauna svorį, o persirgusios, įgyja imunitetą visam gyvenimui.

Geriausias ir patikimas būdas išvengti panleukopenijos – vakcinacija. Pirmą kartą kačiukai skiepijami 8-12 sav. amžiaus, po 3 savaičių skiepai kartojami.

Suaugusios katės revakcinuojamos kartą per metus. Neskiepytų kačiukų nereiketų leisti į lauką. Būtina skiepyti ir namuose laikomus gyvūnus, kadangi virusą lengvai gali pernešti žmonės arba kiti į lauką einantys gyvūnai.

Veterinarijos gydytoja Laura Udraitė
Laimonos Vaškelaitytės nuotr.